„Aklųjų sala“
Graikijos sveikatos apsaugos ministerija Zakintoso saloje pradėjo tyrimą po to, kai vietiniai pareigūnai prakalbo apie neįprastą rekordą – itin aukštą aklumo lygį. Ministerijos duomenimis, apie 1,8 proc. iš 39 tūkstančių salos populiacijos yra registruoti kaip akli. Tačiau labiausiai šokiruoja kitas faktas. Panašu, kad „aklumas“ vietiniams gyventojams gyventi netrukdo – tarp aklųjų yra taksistų, ir paukščių medžiotojų.
Zakintoso sala jau kurį laika yra plačiai paplitusios korupcijos, atspindinčios Graikijos finansinį nuopuolį, simbolis. „Panašu, kad Zakintoso „aklieji“ puikiai mato pinigų spalvą“, – rašoma graikų laikraštyje „Ethnos“. Ir šios salos atvejis nėra unikalus. Ministerijos pareigūnai teigia, kad Graikijai melagingas neįgalumas kasmet kainuoja šimtus milijonų eurų. Graikija, spaudžiama tarptautinių kreditorių, ruošiasi karui prieš korupciją. Tačiau lengva nebus. Kai kurie iš „neįgaliųjų“ skundžiasi, kad paprasčiausiai neturi kitos išeities – taupymo programos smogia galingai, ir pensijos bei algos yra išties menkos. Zakintoso meras Steliosas Bozikis vienoje iš pokalbių laidų per Graikijos televiziją pasakoja, kaip pikti vietiniai gyventojai per miesto renginį apipylė jį jogurtu.
Siekdama kovoti su melagystėmis, sveikatos apsaugos ministerija pareikalavo iš neįgaliųjų registruotis centralizuotoje duomenų bazėje, pasirodyti asmeniškai arba vietoje savęs atsiųsti savo atstovą. Po registracijos neįgaliųjų, palyginus su 2011 metais, sumažėjo 36 tūkstančiais. Ministerija yra įsitikinusi, kad šis skaičius reprezentuoja melagingų neįgalumų skaičių. Tai taip pat reiškia, kad daugybė gydytojų gavo pinigus už melagingų duomenų pasirašymą. Statistika parodė, kuriose vietovėse korupcijos lygis šioje srityje yra aukščiausias. Tik 190 iš 700 „aklųjų“ pašalpas gaudavo Zakintoso saloje.
Problema platesnė
Tačiau tokia santykinė sėkmė turi ir kitą pusę. Pradėta kalbėti apie neigiamą tikrųjų neįgaliųjų įvaizdžio kūrimą. „Žmonių su negalia vaizdavimas žiniasklaidoje yra visiškai nesuvokiamas“, – teigia Yannis Vardakastanis, Graikijos žmonių su negalia konfederacijos prezidentas. Tačiau sveikatos apsaugos viceministras tikina, kad naujoji programa yra skirta tam, kad ir taip riboti šalies resursai pasiektų tik tuos, kuriems jų iš tikrųjų reikia. Pasak jo, tai yra ankstesniosios valdžios kaltė, kad ši apgavystė iki šiol nebuvo nustatyta.
Kai kurie pareigūnai kaltina buvusį Zakintoso salos prefektą Dionusiosą Gasparosą, kurio parašo reikėjo, kad būtų patvirtintos išmokos. Ponas Gasparosas savo kaltę neigia, o viceministrą kaltina „politiniais žaidimais“. Jis kaltina vietinius gydytojus: „Aš nesu tas, kuris nustato aklumą. Tai daro gydytojas.“ Vietinis oftalmologas jau išėjo iš darbo. Tačiau jis tikina, kad niekada už jokias diagnozes nėra ėmęs pinigų. Jis tik konstatuoja: „Kai kurie žmonės neturi jokios atramos, jie neturi duonos, galbūt tokiais atvejais ir pasitaikydavo atlaidumo. Tačiau visa tai vyko įstatymo ribose.“
Išdavė „aklas taksistas“
Apgavystės ir korupcija buvo išaiškinta, kai salos mero postą perėmė naujas politikas. Jis peržiūrėjo pašalpas gaunančių žmonių su negalia sąrašus ir nustebo, kai pamatė, kad tarp aklųjų – taksitas, paukščių medžiotojas ir kiti. Įtarimą sukėlę asmenys buvo iškviesti į ligoninę patikrinimui, o išmokos – sustabdytos. Apie 100 žmonių keliavo į ligoninę Atėnuose. 40 jų buvo iš tiesų akli. Meras teigia, kad daugybė žmonių neatvyko, nes meluoja.
Tarp netekusių pašalpos – pagyvenusi moteris. Ji pasakoja, kad vos sugeba išgyventi iš savo pensijos, kuri sudaro apie 300 eurų. Dėl savo „aklumo“ ji gaudavo papildomus 724 eurus kas du mėnesius, kaip ir papildomų nuolaidų mokesčiams. Ji patvirtina, kad nėra akla, tačiau tikina, kad turi tam tikrų problemų su regėjimu. Ji neatsako į klausimą, ar už diagnozę kam nors mokėjo pinigus.