„Situacija Graikijoje – dramatiška. Kol šalį paralyžiuoja trečiasis nuo metų pradžios generalinis streikas, žmonės sostinėje leidžiasi į gatvės kovas. O ką daro Europos Sąjunga? Ji vis dar laukia. Tuo tarpu laikrodis nenumaldomai tiksi: nesulaukę pagalbos paketo iš euro zonos šalių, Atėnai liepos pradžioje bankrutuos“.
Taip ketvirtadienį rašė Bylefeldo dienraštis „Westfalen-Blatt“. O penktadienį Diuseldorfo laikraštis „Rheinische Post“ patvirtino, kad „Graikijai vanduo iki kaklo ir jau liepos mėnesį jos kasos gali ištuštėti“.
Tamperės Suomijoje laikraštis „Aamulehti“ irgi teigė, jog „Graikijos sugriuvimo jau seniai baiminamasi, ir dabar nebėra alternatyvos – Graikijai reikia skolų sumažinimo“.
Taigi visi laikraščiai apimti nerimo. Tačiau vieni, kaip minėtasis Suomijos dienraštis, labiau akcentuoja, ką turi daryti Europa, kiti daugiau prikaišioja (bet ir patarinėja) pačiai Graikijai. Prie pastarųjų priklauso Berlyno ir Hamburgo dienraštis „Welt“.
Anot jo, Graikijos miestuose vykstančios demonstracijos prieš taupymo politiką „sukelia įspūdį, jog daugelis graikų vis dar kenčia nuo realybės pojūčio stokos“. Laikraščio nuomone, tai teisingas įspūdis. Daugelis graikų ne tik neįžvelgia tikrovės, bet „dar ir piktnaudžiauja Europos mokesčių mokėtojų gera valia. Juk visi kiti europiečiai daug mažiau dėti dėl Graikijos kančių nei patys graikai“.
Taip rašė Šiaurės Vokietijos konservatyvusis dienraštis ketvirtadienį, o penktadienį jis dar pridūrė, jog „augančio priešinimosi Atėnų taupymo politikai akivaizdoje tampa vis aiškiau, kad Europos Sąjungos užimtas kursas neveda prie tikslo. Sąjunga negali priversti graikus paklusti radikaliam kursui.
Be to, ekonomistai abejoja, ar šitiek prisiskolinusi valstybė be griežto skolų perstruktūravimo ir dalinio smaugiančių skolų nurašymo bet kada ekonomiškai atsigaus. Europos mokesčių mokėtojai graikams ne padeda, kaip tarsi litanijoje teigia apsiskelbusieji jų gelbėtojai, o tik finansuoja jų skolų aptarnavimą, kuris dėl to tampa vis brangesnis. Koks absurdo teatras!“ – sušuko įtakingasis Vokietijos laikraštis „Welt“.
Itin neglostančiai graikų atžvilgiu pasisakė ir Londono dienraštis „Independent“. Jo žodžiais, „demonstrantai Atėnuose gali protestuoti ir spyriotis kiek tik nori, tačiau ekonominių faktų jie nepakeis: jų šalis sužlugo, kadangi metų metus ji išleisdavo daugiau negu pagamindavo.
Net socialistinė revoliucija ar generolų pučas negalėtų šios tikrovės pakeisti ir užkirsti kelią neišvengiamam gyvenimo lygio pablogėjimui. Jei
G. Papandreou vyriausybė žlugtų, ją tikriausiai pakeistų konservatorių vyriausybė. Tačiau ir ši turėtų daryti tai, ką Tarptautinis valiutos fondas ir Europos Sąjunga reikalauja, jeigu nenori būti išmesta iš tarptautinės kapitalo rinkos arba euro zonos“.
Panašiai kaip Londono dienraštis „Independent“ prasitarė ir kiti laikraščiai, tačiau Rostoko prie Baltijos jūros dienraštis „Ostsee-Zeitung“ pasižiūrėjo kitaip.
Pasak jo, „tai gniuždantis perspektyvų neturėjimas yra priežastis, kuri piliečius Atėnuose, Pirėjuje ir Salonikuose varo į gatves ir ko gero prie pilietinio karo briaunos. Iš jų reikalaujama dar daugiau taupyti, idant šalis sulauktų neįsivaizduojamas milijardines sumas iš ES ir TVF puodų, kurių jie patys niekada nemato.
Nes pinigai tuoj pat pervedami į kreditorių sąskaitas, visų pirma bankams, draudimo bendrovėms, rizikos fondams. O graikų ekonomikos sanavimui ar veiksmingos administracijos kūrimui ligi šiol neplanuojama skirti nė vieno euro. Taupymo diktatas yra beprasmiškas“.
Taip rašė Rostoko laikraštis, o Braunšveigo „Zeitungas“ ta pačia dvasia apgailestavo, jog „bendrosios Europos idėja – Europos, kuri užtikrina taiką, laisvę, gerovę – visai nugyvendinama. Žala jau tokia didelė, kad nors Graikija palaikoma, tačiau griežiant dantimis ir visiškai nenoriai.
O juk aplaidumo esama visose ES šalyse – net ir Vokietija savo nusižengimais stabilumo paktui Gerhardo Schröderio laikais pasirodė besanti veidmainiška apgavikė.
Taigi Graikijai padėti reikia – greitai ir veiksmingai, idant Europa nemirtų dėl to, kad žmonės pasišlykštėję nuo jos nusisuka“, – rašė dienraštis „Braunschweiger Zeitung“.
Pasak dienraščio „Frankfurter Allgemeine“, „daugelis graikų iš tiesų mato, kad jų šalyje kažkas turi keistis“. Tik jie mažai girdimi ir matomi, o „žiniasklaidoje neproporcingai daug atgarsio sulaukia modernizavimo politikos priešininkai.
Dažnai pamirštama, jog kai kurios iš pačių naujausių darbo rinkos reformų Graikiją padarė teisingesnę, o tuos dalykus ypač sveikina jaunesnioji karta“.
Maskvos „Komersantas“ atkreipė dėmesį į tai, jog „pagrindinis demonstrantų šūkis toks: „Turčiai pardavė mūsų šalį!“. Nepatenkintieji išties tvirtai įsitikinę, kad visos šalies problemos ateina nuo viršaus. Todėl, jų nuomone, blogas sprendimas mažinti socialines išlaidas.
Be to, Graikijoje akivaizdus kartų konfliktas: jaunesnieji kaltina savo tėvų kartą, kad šie per išlaidžiai gyveno ir visus resursus iššvaistė“.
Daugelis laikraščių taip pat pabrėžė, kad ne tik viena kuri nors partija atsakinga dėl Graikijos bėdų. Anot dienraščio „Luxemburger Wort“, „konservatoriai nemažiau atsakingi už nesėkmes kaip dabar valdantieji socialistai. Juk visų pirma jie klastojo statistiką, kad Graikiją įvestų į euro zoną. Užtat dabar ryškėja aitri tiesa: piliečiai kenčia už juos valdžiusiųjų ir valdančiųjų klaidas“.
Todėl stiprėja balsų, kad socialistas premjeras G. Papandreou kviestų konservatorius į nacionalinės vienybės vyriausybę ir kartu spręstų bendras problemas. Tatai siūlo jau minėtieji Diuseldorfo dienraštis „Rheinische Post“ ir Tamperės dienraštis „Aamulehti“, taip pat ir pietiniame žemyno gale publikuojamas Lisabonos dienraštis „Diario de Noticias“.
O Berlyno nepriklausomų kairiųjų dienraštis „Tageszeitung“ rašė, jog „kitos euro zonos šalys dabar turi rinktis iš dviejų alternatyvų, kurios negalėtų labiau skirtis ir kurių abi nepatrauklios mokesčių mokėtojui.
Pirmasis variantas toks. Jeigu graikai nenori daugiau taupyti ir krauna vis naujus deficitus, tai tegu jie ir bankrutuoja. Aišku, chaosas būtų visa apimantis. Graikų bankai žlugtų, o ir Graikijos valstybė nebepajėgtų aptarnauti savo skolų. Graikai lėktų lauk iš euro zonos, greitai paskui juos sektų ir portugalai bei airiai.
Antrasis variantas toks. Euro zona savo paramą Graikijai išplečia. Tuo būtų pripažįstama ir priimama, jog drastiškas taupymo režimas nepasisekė ir kad jis nesuveikė dar ir dėl to, kad ūkio nuosmukį Graikijoje tik pagilino ir paaštrino“.
Žodžiu, pasak Berlyno laikraščio, galima arba Graikiją, o gal ir kitas šlubuojančias šalis, iš euro zonos išspirti, tuo būdu Europos Sąjungą beveik sugriaunant, arba dar labiau apmokestinti turtingesnes euro zonos šalis, taigi visiems dar labiau susiveržti diržus, kad Graikija būtų išgelbėta ir euro zonoje liktų.
Aišku, tai nelengvas pasirinkimas.
Mykolas Drunga
