Graikijos vyriausybė siekia užsitikrinti trejų metų trukmės finansinio gelbėjimo programą, kurios vertė – iki 86 mlrd. eurų, kad išvengtų finansų griūties ir chaotiško pasitraukimo, bet iš pradžių planavo neprašyti naujos pagalbos iš TVF, kurio reikalavimus griežtai taupyti laiko drakoniškais.
Tačiau savo laiške TVF direktorei Christine Lagarde Graikijos finansų ministras Euklidas Cakalotas rašo, kad jo šalis prašo iš fondo naujos paskolos.
Jis pabrėžė, kad Graikijos parlamentas priėmė du teisės aktų paketus, numatančius vykdyti griežtas reformas, kurių reikalavo šalies skolintojai, siekiant užbaigti derybas dėl sutarties. Be kita ko, Graikijoje bus padidinti mokesčiai ir pertvarkyta pensijų sistema.
„Graikijos valdžia įsipareigojo vykdyti kai kurias priemones, turinčias padidint biudžeto tvarumą, sustiprinti fiskalinį stabilumą, palaikyti ilgalaikį augimą ir, kas yra svarbu, sąžiningai paskirstyti ekonominių korekcijų kaštus“, – sakoma finansų ministro laiške, datuotame liepos 23 dieną ir paviešintame penktadienį.
„Manome, kad prireiks kelių ketvirčių, kol Graikijos ekonomika atlaikys tuos iššūkius ir grįš prie spartaus ir tvaraus augimo, užtikrinant teisingumą ir socialinę integraciją“, – pridūrė jis.
TVF patvirtino gavusi šį prašymą ir sakė, kad turės aptarti su Graikijos ir Europos Sąjungos institucijomis derybų dėl naujos skolinimosi programos „laiką ir sąlygas“.
E.Cakalotas nurodė, kad Graikija, kuriai ES, Europos centrinis bankas ir TVF nuo 2010 metų skyrė jau du finansinio gelbėjimo paketus, oficialiai paprašė naujos trejų metų paskolos iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – euro zonos fondo, teikiančio pagalbą į sunkią padėtį patekusioms bloko narėms.
Dabartinė Graikijai suteikta TVF kredito linija galioja iki 2016 metų pradžios, o finansų ministro laiškas laikomas geros valios ženklu, nes naujasis prašymas techniškai nebuvo būtinas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
