Šis retas žingsnis, kurį TVF anksčiau yra leidęs atlikti tik vieną kartą, suteikė Atėnams galimybę išvengti penktadienį sukankančio galutinio termino grąžinti apie 300 mln. eurų per krizes skolinančiai institucijai.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį vykusios derybos turėjo atverti galutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką Graikijai pagal dabartinę finansinės pagalbos programą.
Atėnams, kurie svarsto naujausią pasiūlymą, pateiktą šalies skolintojų – TVF, Europos Komisijos ir Europos centrinio banko, labai reikalingos tos lėšos, kad šalis galėtų laiku atlikti mokėjimus, tvyrant nuogąstavimams, kad Graikija gali pasiskelbti esanti nemoki ir sukelti chaosą, pasitraukdama iš euro zonos.
TVF kelias dienas neigė pranešimus, kad Graikija pasinaudos galimybe apjungti mokėjimus, tokiu būdu laimėdama tris savaites.
Informacija, kad Atėnai vis dėlto pasirinko šią priemonę, buvo paskelbta praėjus kelioms valandoms po to, kai TVF vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) pareiškė „esanti įsitikinusi“, kad Graikija penktadienį grąžins 300 mln. eurų.
„Graikijos institucijos šiandien informavo (TVF), kad jos planuoja apjungti keturis birželį sukankančius šalies mokėjimus, kuriuos dabar turės atlikti iki birželio 30 dienos“, – sakė TVF atstovas Gerry Rice'as (Džeris Raisas), pridūręs, kad taisyklės leidžia šalim skolininkėms pergrupuoti „daugelį pagrindinių mokėjimų, patenkančių į vieną kalendorinį mėnesį.“
Vienas šaltinis Graikijos vyriausybėje sakė, kad „mes pasinaudojome priemone, kurią mums suteikia TVF taisyklės, ir tai mus suteikia papildomo laiko deryboms“.
Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) parvežė į Atėnus naujausius tarptautinio skolintojų trejeto pasiūlymus po vėlų trečiadienio vakarą įvykurio keturių valandų susitikimo su Europos Komisijos pirmininku Jeanu-Claude'u Junckeriu (Žanu Klodu Junkeriu).
Eurogrupės vadovas Jeroenas Dijsselbloemas (Jerunas Deiselblumas), kuris dalyvavo trečiadienio derybose Briuselyje, sakė žurnalistams, kad tas susitikimas buvo „labai geras“.
Graikija pageidauja, kad šalies oficialių skolintojų trejetas nereikalautų vykdyti griežčiausių biudžeto įsipareigojimų ir reformų, numatytų finansinio gelbėjimo paketo sąlygose. Tuo tarpu Atėnų kreditoriai reiškė nepasitenkinimą dėl A.Cipro vyriausybės pastangų atsiriboti nuo kai kurių ankstesnių pažadų vykdyti reformas.
Vienas šaltinis Graikijos vyriausybėje ketvirtadienį skolintojų trejeto poziciją pavadino „ekstremalia“ ir „nepriimtina“.
Kreditoriai reikalavo siekti aukštesnių pirminio biudžeto pertekliaus rodiklių negu siūlomi Atėnų, ragindami didinti pardavimų mokestį, mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus ir valstybines pensijas, nurodė šaltinis.
Pirminio pertekliaus, kuris atitinka vyriausybės biudžeto pajamų perteklių, neišskaičiavus valstybės skoloms grąžinti skiriamų lėšų, kuklesni siekiami rodikliai leistų skirti daugiau lėšų socialinėms programoms, o Graikijos vyriausybė tvirtai laikosi pozicijos, kad atlyginimai ir pensijos nebebus apkarpomi.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) trečiadienį kalbėdamiesi telefonu su A.Cipru pripažino „būtinybę“ nustatyti mažesnius siektinus pirminio biudžeto pertekliaus rodiklius, sakė kiti graikų šaltiniai.
Atėnai jau padarė kai kurių kompromisų dėl pensijų reformos ir pardavimų mokesčio.
Diskusijos tebevyksta dėl nekilnojamojo turto mokesčio ir skolų restruktūrizavimo, o socialinio draudimo reforma yra vienintelė sritis, kurioje buvo rastas bendras sutarimas, teigė Graikijos vyriausybės šaltinis.
Graikijai anksčiau skirta 240 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programa pasibaigs birželio pabaigoje, o Atėnai ir jų skolintojai stengiasi pasiekti proveržį keturis mėnesius vykstančiose įtemptose derybose.
Abiejų pusių pozicijos išlieka labai skirtingos. A.Cipro vyriausybė pateikė 47 puslapių projektą, kuriame siūloma braškančią Graikijos ekonomiką pertvarkyti nenaudojant griežto diržų veržimo priemonių, slopinančių ekonomikos augimą.
A.Cipro radikali kairioji partija „Syriza“ buvo išrinkta į valdžią šių metų sausį, žadėdama nutraukti penkerius metus vykdytą skausmingo taupymo politiką, dėl kurios šalies ekonomika penktadaliu susitraukė.
40-metis lyderis sakė, kad po ne vieną mėnesį vykusių įtemptų ir kartais audringų diskusijų tarp Atėnų ir jų skolintojų „(Europos) Komisija įrodė, kad ji bent jau yra nusiteikusi labai greitai pasiekti realistinį susitarimą“.
Graikijos žiniasklaida paskelbė, kad vyriausybė tikisi susitarti su kreditoriais iki birželio 14 dienos.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
