2008 metais, finansinės rizikos metu, pasaulis susivienijo, kad pertvarkytų pasaulio bankų sistemą.
2009 metais, kai sugriuvo prekyba ir labai išaugo nedarbo lygis, „G-20“ pirmą kartą susitiko, kad užkirstų kelią nuosmukiui virsti didžiąja depresija.
Dabar, kai susidūrėme su taupymo dešimtmečiu ir nei viena valstybė nesugeba sumažinti ilgalaikio nedarbo lygio bei pagerinti nukritusio pragyvenimo lygio, pasaulis turi susitarti dėl finansų ir ekonomikos strategijos, kur kas drąsesnės nei Maršalo planas.
Vakarams laikas pamažu senka, nes tiek Europa, tiek JAV dar turi suvokti faktą, kad visos pastarųjų metų krizės – kur kas gilesnės problemos simptomai. Pasaulis išgyvena rimtas pasekmes turėsiančią, negrįžtamą ir beprecedentę ekonominės galios kaitą.
Be abejo, visi mes žinome apie Azijos augimą, kad Kinija eksportuoja daugiau nei JAV ir netrukus taip pat pagamins ir investuos daugiau. Vakarų dominavimas (10 proc. pasaulio gyventojų sukuria didžiąją dalį pasaulio eksporto ir investicijų) baigėsi ir niekada nebegrįš. Praėjus dviem dešimtmečiams, kai Europa ir JAV monopolizavo pasaulio ekonomiką, dabar visas likęs pasaulis pagamina, prekiauja ir investuoja daugiau nei Vakarai.
Jei Vakarams nepavyks suvokti, kad šiandien pagrindinė problema – atsakas į Azijos ekonomikos galios augimą, tuomet jų laukia liūdna nuolatinio nuosmukio ateitis, kai darbo neteks milijonai žmonių.
Kodėl dabar esu įsitikinęs, kad XXI amžius gali būti tas, kuriame JAV sugebės pritraukti didžiąsias kompanijas, o Europa pasižymės aukštu užimtumo lygiu? Todėl, kad netrukus daugiau nei milijardas Azijos gamintojų taps ir viduriniosios klasės vartotojais.
Azijos vartotojų revoliucija leis JAV siekti naujos didybės. Šiandien Kinijos vartotojų išlaidos sudaro vos 3 proc. pasaulio ekonomikos, 36 proc. suvartoja Europa ir JAV. Šie skaičiai rodo, kodėl šiandien pasaulio ekonomika neteko pusiausvyros.
Iki 2020 metų Azija ir plėtojamų rinkų valstybės pasaulio ekonomikai atneš dvigubai didesnę vartotojų galią. Jau dabar tokios kompanijos kaip „General Electric“, „Intel“, „Proctor & Gamble“ ir „Dow Jones“ skelbia, kad didžioji jų augimo dalis kils iš Azijos. Jau šiandien dauguma Pietų Korėjos, Indijos ir kitų Azijos šalių tarptautinų kompanijų didieji akcininkai yra užsieniečiai, tarp jų ir JAV. Šis naujas pasaulio ekonomikos augimo variklis atveria galimybes JAV išnaudoti savo didžiųjų naujovių ir verslumo pajėgumus bei sukurti naujas, kvalifikuotas darbo vietas JAV gyventojams.
Azijos vartotojų gausėjimas ir pusiausvyros atkūrimas pasaulio ekonomikoje gali būti išėjimo iš ekonomikos krizės išeitis. Tačiau Vakarai gaus naudą tik tada, jei priims ilgalaikius sprendimus svarbiais ekonominiais klausimais – ką daryti su deficitu, finansinėmis institucijomis, prekybos karais ir pasauliniu bendradarbiavimu?
Pirmiausia, deficitų mažinimas turi vykti tokiu būdu, kad padidintų investicijas į mokslą, technologijas, inovacijas bei švietimą. Prireiks tiek viešųjų, tiek privačių investicijų norint pateikti geriausią pasaulyje švietimą ir mokslą.
Antra, naujos rinkos nebus sumažintos jei Vakarai pasiduos protekcionizmui. Uždraudus užsienio įmonių susijungimą, ribojant prekybą ir gyvenant valiutų karuose labiausiai iš visų valstybių pakenks JAV. paskutinį dešimtmetį JAV vidaus rinka buvo tokia didelė ir dominuojanti, kad jai nereikėjo jaudintis dėl prekybos sureguliavimo. Tačiau Azijai tapus didžiausia vartotojų rinka, JAV eksportuotojams prireiks atviros prekybos kaip niekada. JAV turi tapti naujojo pasaulinio prekybos susitarimo nugalėtoja.
JAV dabar turi imtis iniciatyvos ir reikalauti iš pasaulio susitarti dėl modernaus Maršalo plano, kuris koordinuotų prekybą ir makroekonominę politiką. JAV kartu su naujuoju G–20 pirmininku, Prancūzijos prezidentu Nicolas Sarkozy turi atgaivinti privatų skolinimą sukurdami pasaulinį užtikrintumą dėl standartų ir taisyklių, kurių yra tikimasi iš bankų.
Susitarimo dar reikia ir dėl to, kad kiekvienos valstybės deficito mažinimo planas būtų suderintas su didėjančiomis Rytų vartotojų išlaidomis bei investicijomis į švietimą ir inovacijas Vakaruose. Toks planas turi paskatinti Kiniją ir Aziją veikti dėl savo ir pasaulinių interesų: sumažinti skurdą ir praplėsti viduriniąją klasę. Be to, Vakarai turi paspartinti struktūrines reformas, kad taptų labiau konkurencingi bei kartu užtikrindami, kad fiskalinis sutvirtinimas nepakenks augimui.
Bendromis pastangomis G–20 ekonomikos gali patirti ne tik nežymius pokyčius, tačiau ir iki 2014 metų sulaukti 5 proc. ekonomikos augimo. Vietoj šiuo metu aklavietėje atsidūrusio pasaulio mes galime sulaukti 3 trln. JAV dolerių augimo, virstančio į 30 mln. naujų darbo vietų ir daugiau nei 40 mln. ar net daugiau žmonių išlaisvintų nuo skurdo.
Gordonas Brownas yra buvęs Didžiosios Britanijos premjeras
Gordonas Brownas
