Bulvarine žiniasklaida vadinami nespecializuoti, į masinę auditoriją besiorientuojantys leidiniai, kuriems būdingos didelės iliustracijos, trumpi straipsniai, rėksmingos antraštės. Tokia žiniasklaida nėra tiesiogiai prilygintina geltonajai spaudai, nes bent teoriškai vadovaujasi sąžiningos ir atsakingos žurnalistikos principais.
Vis dėlto, G. Browno teigimu, tokia spauda žlugdo bet kokias, tarp jų ir geras, politikų intencijas bei klaidina žinių vartotojus. „Daugumai žiniasklaidos kanalų kalbėjimas apie politiką tapo kovos būdu, kai pateisinamos visos priemonės“, – teigė Didžiosios Britanijos premjeras kreipdamasis į šalies spaudą.
„Ministro pirmininko išlaidų skandalo grožis, nors sutinku, kad tam tikra prasme tai buvo skandalas, yra tas, kad jis suteikė galimybę kitoms žiniasklaidos aukoms atsikvėpti, – sakė G. Brownas. – Nelaimė, pastaraisiais metais bulvarinis virusas pasklido itin plačiai. Pavyzdžiui, televizijos žinių reporteriams nebeužtenka pranešti faktus. Iš jų tikimasi, kad nors antakio kilstelėjimu ar grimasa nurodys žiūrovams, kaip šie turėtų vertinti naujieną. Esu girdėjęs, kad profesinėje žurnalistų gildijoje dabar tai vadinama naujienomis su požiūriu.“
Ieškoma aukų
G. Brownas teigė, kad dažnai žinios dabar pranešamos juokaujant, o kalbant politikams nevengiama, pavyzdžiui, televizijos ekrane paleisti bėgančios eilutės su žiniomis, kompiliuotomis su ciniškais ar pesimistiškais pastebėjimais.
Pasak ministro pirmininko, bulvarinė žiniasklaida visuomet reikalauja tam tikrų aukų – ar tai būtų puolusios roko žvaigždės, ar netinkamai besielgiantys futbolo žaidėjai, ar suklydę politikai.