Paskutinis Sovietų Sąjungos vadovas 1990 metais buvo apdovanotas Nobelio taikos premija už istorinę branduolinės ginkluotės mažinimo sutartį, kurią pasirašė su tuometiniu JAV prezidentu Ronaldu Reaganu. Anksčiau šiemet amerikiečių prezidento Donaldo Trumpo sprendimu JAV iš šios sutarties pasitraukė.
M. Gorbačiovo sprendimas nesiųsti sovietų armijos į Rytų Vokietiją prieš 30 metų, kai griuvo Berlyno siena, buvo lemtingas taikos išsaugojimui Šaltojo karo metais.
Tačiau daugelis rusų iki šiol smerkia M. Gorbačiovą už tai, kad jis leido subyrėti sovietų imperijai.
88 metų M. Gorbačiovas interviu britų transliuotojui BBC Maskvoje sakė, kad pasaulis nėra saugus, nepaisant praeities pastangų riboti ginklavimąsi.
„Kol yra masinio naikinimo ginklų, o ypač branduolinių [ginklų], kyla milžiniškas pavojus“, – sakė jis pirmadienį į eterį išėjusiame interviu.
„Visi žmonės turi aiškiai pareikšti – visi žmonės – kad branduoliniai ginklai privalo būti sunaikinti. Tokiu būdu mes išgelbėsime save ir planetą“, – kalbėjo jis.
Pasak M. Gorbačiovo, XX amžiaus Maskvos ir Vašingtono varžybas pakeitė nauji iššūkiai, dėl kurių pasaulis atsidūrė nuolatiniame kare.
„Jis yra aprimęs, bet vis tiek tai yra karas, – juokdamasis kalbėjo jis. – Atmosfera vis tiek yra negera.“
M. Gorbačiovas tapo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ir jo tvirtos rankos vidaus bei užsienio politikoje kritiku.
V. Putinas smarkiai padidino šalies karines išlaidas ir daug dėmesio skiria naujų branduolinių ginklų kūrimui.
Tačiau M. Gorbačiovas atsisakė kalbėti apie Jungtinės Karalystės vidaus kovas dėl „Brexit“ ir nesugebėjimą apsispręsti, kaip ir ar verta išstoti iš Europos Sąjungos po beveik 50 metų trukusios narystės Bendrijoje.
„Jūs, protingieji anglai, išsiaiškinkite patys. Aš neduosiu jums patarimo. Spręsti jums“, – pareiškė M. Gorbačiovas.
