Kaip žinia, duomenų centrai suvartoja megavatus energijos. Jiems statomos atskiros elektrinės, kuriamos sudėtingos autonominio maitinimo sistemos. Mokesčiai už elektros energiją yra tik dalis duomenų centrų išlaidų. Solidūs mokesčiai mokami už galingas aušinimo sistemas bei jų aptarnavimą, sugedusios įrangos keitimą, kiaurą parą vykdomą monitoringą, apsaugą ir kitus darbus.
Vienos užklausos apdorojimui vidutiniškai išnaudojama 0,3 kWh, o kiekvienas Gmail vartotojas kompanijai kainuoja daugiau nei 2 kWh per metus. Duomenų kiekis auga greičiau, nei tai numato Mūro dėsnis, todėl išlaidos serverių aptarnavimui didėja metai iš metų.
Jei 2012 m. pradžioje Google duomenų centrų išlaikymas kainavo apie $607 mln., tai šis rodiklis 2013 m. pradžioje padvigubėjo iki $1,203 mlrd. Tendenciją nesunku pratęsti, didinant kasmetinį išlaidų kiekį maždaug pusantro – du kartus.
Vis tik remiantis paskutine Google ataskaita, kompanija per paskutinį ketvirtį savo IT infrastruktūros palaikymui ėmė išleisti mažiau, nei ketvirčiu anksčiau.
Per 2013 m. IV ketvirtį išlaidos sudarė $2,25 mlrd. Ši suma atrodo tikrai milžiniška: ji dvigubai viršija visas kitas kompanijos išlaidas (net ne ketvirčio, o metines). Neįprastas IV ketvirtis tuo, jog išleista $40 mln. mažiau, nei vasarą. Ir šis progresas pasiektas ne tik dėl ne tokio intensyvaus aušinimo sistemų darbo.
Per paskutinius trejus metus Google investavo milijonus dolerių į kompanijas, kurios dirba atsinaujinančios energetikos srityje. Daugelis duomenų centrų jau maitinami saulės ir vėjo jėgainių, o jų bendras galingumas viršija 2 gigavatus. Tolimesnis „žaliosios“ energijos naudojimo didėjimas išlaidas sumažins dar labiau.
