Lietuvos apeliacinis teismas atmetė nuteistosios ir jos gynėjo apeliacinį skundą, kuriuo siekta išteisinti beveik 5 tūkst. eurų pasisavinusią pareigūnę. Vis dėlto, reabilituotis buvusių kolegų ir visuomenės akyse J. Taraškevičiūtei nepavyko.
Subendrinus bausmes pagal keturis Baudžiamojo kodekso straipsnius, J. Taraškevičiūtei paskirta galutinė 250 MGL (12500 eurų) dydžio bauda. Iš moters iš karto buvo konfiskuotas 1 tūkst. eurų, dar daugiau kaip 3,5 tūkst. eurų iš jos priteista Vilniaus policijos komisariato naudai ir nukentėjusiajam padarytai žalai atlyginti.
Tiesa išaiškėjo ne iškart
Ši istorija sugrąžina į 2016-sius, kuomet J. Taraškevičiūtė dar dirbo vyresniąja policijos tyrėja, Vilniaus miesto 1-jame policijos komisariate. Atliekant vieną ikiteisminį tyrimą, per kratą, iš įtariamojo buvo paimti įvairūs daiktai ir 4456 eurai.
Kratą atlikę pareigūnai paimtus pinigus sudėjo į voką ir užantspaudavo. Šis vokas pateko į J. Taraškevičiūtės rankas. Vokas su pinigais turėjo būti perduotas į policijos saugyklą. Tyrėja privalėjo pasirašyti dokumentus, kuriuose būtų įvardyta, kas ir kur konkrečiai yra paliekama saugoti.
Sutvarkyti formalumus pareigūnė turėjo 3 darbo dienas, bet J. Taraškevičiūtės galvose sukosi kitas planas, kuris į dienos šviesą pradėjo lįsti po daugiau kaip pusmečio. Tuomet teisme asmuo, iš kurio laikinai buvo paimti minėti pinigai, pareikalavo juos grąžinti.
Prokurorai kreipėsi į J. Taraškevičiūtę, tačiau ši nukirtusi, kad iki šiol neturėjo laiko sutvarkyti tiems formalumams. Teisme paaiškėjo, kad J. Taraškevičiūtė panašiomis aplinkybėmis buvo pasisavinusi ne tik pinigus, bet ir iš įtariamųjų paimtus daiktus.
Pavyzdžiui, įtariamojo automobilio rakteliai buvo rasti J. Taraškevičiūtės kabinete. Ten pat buvo ir jo telefonas. Per kratą jos namuose buvo rasta ir pinigų. Iš vieno įtariamojo ji pasisavino ir vos 133 eurus.
Apeliacinis skundas
J. Taraškevičiūtės advokatas Marius Monkevičius teisme teigė, kad nėra ginčijama, jog jo atstovaujamoji atliko ikiteisminį tyrimą ir laiku neperdavė paimtų pinigų saugojimui. Bet, anot advokato, taip ir nebuvo įrodyta, kad jo klientė pasisavino tuos pinigus bei padarė kitas nusikalstamas veikas.
Apeliuota į tai, kad J. Taraškevičiūtė dirbo atskirame kabinete, kuris nebūdavo rakinamas. Tad policijos tyrėjai nebūnant darbo vietoje, į jos kabinetą galėdavo užeiti bet kas. Taip bandyta išsisukti suverčiant kaltę kažkam iš kolegų, kuris esą galėjo paimti pinigus.
Esą byla, kurioje buvo įdėti pinigai, dėl didelės apimties netilpo kabinete įrengtame seife, todėl jie buvo laikomi neužrakinti.
„Prieiti prie šios ikiteisminio tyrimo bylos be kliūčių galėjo bet kuris asmuo, patekęs į J. Taraškevičiūtės darbo kabinetą. Šios aplinkybės leidžia objektyviai konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje esantys iš įtariamojo paimti 4 456 eurai, galėjo dingti kitomis aplinkybėmis, nes priėjimą prie jų turėjo ir kiti asmenys. Nurodytos aplinkybės kelia pagrįstas abejones, kad pinigus pasisavinti galėjo tik J. Taraškevičiūtė“, – teismui aiškino advokatas.
Tai, kad J. Taraškevičiūtės namuose rasta iš įtariamųjų paaimtų daiktų, advokatas aiškino, kaip žmogiškąją klaidą. Esą sužinojusi apie nušalinimą nuo tarnybos, J. Taraškevičiūtė susirinko kabinete buvusius daiktus ir netyčia pasiėmė tai, kas jai nepriklauso. Vis dėlto, nuosprendį priėmęs teismas atmetė tokius argumentus kaip nepagrįstus.
