Filme per daug porno...kai kur net slykstu...

Va, čia rodomos plikos mergos nuotraukose

Kas atmeta vaikus, atmeta savo ateitį, tai kokia prasmė tokios kūrybos?

Tai tekstas, kuri norisi perskaityti dar karta.

Su kūnu susitapatinusiam žmogui tai tolygu mirčiai.

Florentinas išvengė tarnybos kariuomenėje?

Aukšto lygio kritinis tekstas, malonia ausiai kalba.

mano kuklia nuomone, tai viena geriausių, viena įdomiausių recenzijų, kokią tik teko skaityti apie šį flmą. Kartą pusiau juokais paklausiau gerb. rašytoją Romualdą Gr., ką jis rinktųsi, jei tik tokia galimybė būtų palikta; savo vaikus ar savo kūrybą. Tada jis atsakė, kad jo vaikai ir yra jo kūriniai. Taigi, visiškai priešingai nei Markesas. Daug minčių, pamenu, tada sukėlė toks atsakymas. Aišku, kūryba yra šventas dalykas, jei kuriama su Dievu. Bet, atmetus savo artimą, juk atmeti ir Dievą. Kitaip juk ir negali būti. Kas atmeta savo tėvus, tėvynę - šaknis savo atmeta. O koks augalas ilgai tveria be šaknų? Kas atmeta vaikus, atmeta savo ateitį, tai kokia prasmė tokios kūrybos? Kam ji tuomet skirta? Argi įdomu būtų rašytojui kurti, jei iš anksto žinos, kad niekas tos jo kūrybos neskaitys ir jis vienas sėdės savo kabinete apsikrovęs literatūrniais "vaikais" ir "vaikaičiais", tokiais pat impotentiškais ir bergždžiais, nes tai ir yra tik tuščios širdies šauksmas tyruose. Šaltojo karo "duburys" ir buvo tas žmogaus proto atskyrimas nuo sielos, nuo išminties/meilės šaltinio, o atsiradusią tuštumą "glušas lietuvis" nebežinojo kuom užpildyti... nors Granauskas ir neturėjo tokio tkslo kaip Orwell" as, jo vietoje šį kūrinį dedikuočiau dabartiniams "pasaulio gelbėtojams"..., kurie bando mus "išgelbėti" nuo krikščionybės, nuo jos vertybių.

taip

Bandžiau skaityti "Duburį'. Iki pusės dar buvo nieko,... tarsi senesnių R.Granausko kūrinių suvestinė. Bet maždaug nuo vidurio , nežinau kodėl, ausys ėmė kaist iš gėdos... nuo tų alkoholinių vingrybių vulgarybių. Ėmiau net manyti, kad autorius pasirinko alkoholio (ne sovietizmo) sužalotą herojų tam, kad kuo daugiau tų vulgarybių perteiktų ir tuom pelnytų pigų populiarumą... dar pigesnį nei tą, kurį pats kritikavo J.Ivanauskaitės kūryboje. Bet, nereikia teisti, šitaip gudrus senstantis rašytojas puikiai suderino naudą su malonumu... na, bent jau apie TAI paplepėti:) O Marijos Žemės kritikai galės aprašyti ne tik "kaip jautriai rašytojas pavaizdavo sovietinio žmogaus gyvenimą bendrabučiuose", bet ir jo taurų vidinį protestą prieš abortus... primenant jaunimui, kad seksas ne vien malonumus neša, bet ir mirtį... Tik meilė veda į gyvenimą...aamžiną... , bet meilės aš šioje knygoje neaptikau. Ne taaip kaip "Vasara baigiasi rudenį" - berods irgi Lukšas pastatė.