Rugsėjo 1-oji daugelyje mokyklų pasitikta be Lietuvos himno, o Aleksoto tiltą Kaune vis dar puošia LTSR – sovietinės Lietuvos herbai bei žvaigždės. Nuo keturių tilto pilonų cementinius dekoratyvinius frizus trumpai slėpę „skudurai“ nuimti birželio pabaigoje, sutvarkytas vakarinis apšvietimas.
Liepą įsigaliojo įstatymas, numatantis, kad nacistinė ir sovietinė simbolika negali būti naudojama ir platinama susirinkimuose ar kituose masiniuose renginiuose. Už dirbinių su sovietine simbolika prekybą Vilniuje paskirta pirmoji bauda.
Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrinės kompozicijos – sovietinių laikų personažų alegorijos periodiškai kelia vilniečių aistras, nors nė iš tolo neprilygsta tiesmukam Kauno Aleksoto tilto dekorui. LTSR herbas ir yra pats tikriausias politinis manifestas, neįvyniotas į jokias metaforas priklausomybės ženklas.
Redakcija klausia dr. Raimundo Kaminsko, sociologo ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nario, savo balsą kėlusio dėl Vytauto Didžiojo vardo suteikimo Aleksoto tiltui ir Lietuvos valstybinio himno atlikimo mokyklose, spaudoje dėl abiejų dalykų sulaukusio kritikos ir pašaipų:
– Atrodo, pralaimite kovą prieš „rausvąją“ toleranciją Kaune?
– Stengiuosi neįžvelgti piktos valios ar sąmokslo apraiškų. Šios komedijinės situacijos priežastis įsivaizduoju kaip natūralų žmonių inertiškumą, tingumą, polinkį susitaikyti su tuo, „kaip yra“, patriotizmo stoką ir, galiausiai, nežinojimą. Šio dvasinio apkerpėjimo procesas vyksta nuolat, ir todėl nuolat reikia žadinti visuomenę, aiškinti, diskutuoti, kovoti.
Ar gali Vytauto tiltą puošti sovietiniai kūjai ir pjautuvai? Gerbiamas skulptorius S. Žirgulis, talentingas ir autoritetingas menininkas mano, kad gali.
Gerbiu jo nuomonę. Formaliai S. Žirgulis teisus. Tam tikras 50 metų senumo architektūrinis paveldas gali būti saugotinas. Toks sovietų pamėgtas romėnų - egiptiečių stiliaus pseudoklasicizmas nėra nei estetiškai bjaurus, nei techninei tilto struktūrai ar tūriams prieštarauja.
Kauno Aleksoto tiltas šiandien
Kauno miesto savivaldybės taryba 2008 m. vasario 28 dieną pritarė Aleksoto tilto pavadinimo pakeitimui į Vytauto Didžiojo ir įpareigojo savivaldybės administracijos direktorių organizuoti sovietinių simbolių nuo Aleksoto tilto išmontavimą ir jų perdavimą Kauno miesto muziejui.
Kaip man – tremtinių vaikui Vytauto mieste, kur net tik Vytautinė bažnytėlė, Vytauto paminklas Laisvės alėjoje, bet ir ne mažiau nei Trakai svarbi Vytauto tvirtovė pastatyta – Laisvoje Lietuvoje, Laisvame Kaune – ramiai eiti per Vytauto tiltą su SSSR pjautuvais???
Sakiau ir sakysiu, kad šio dekoro vieta yra Kauno miesto muziejuje, kaip nutarė Kauno m. savivaldybės taryba. Europos ir Amerikos muziejuose gausu senovės graikų, persų, Egipto freskų ir mozaikų. Jei subtilias freskas įmanoma gražiai nuėmus nuo sienų perkelti į kitas ekspozicijų sales, tai ir šis grubus betonas turėtų būti kuo skubiau nuimtas ir saugomas muziejuje.
Ketinu ir toliau kovoti prieš ne vietoje eksponuojamą sovietinę simboliką visomis savo pilietinėmis galiomis, tarp jų ir tarnybinėmis.
– Lietuvos himną siūlėte atlikti Kauno mokyklose. Netrukus dienraštis „Respublika“ straipsnyje „Prieš kiekvieną pamoką – himnas“ (kovo 28 d.) rašė, kad įgyvendinus R. Kaminsko pasiūlymą „moksleiviai kasdien sugiedotų himną nuo vieno iki aštuonių kartų“. Kitą dieną šią idėją pasigavo „Kauno diena“ („Himnas per prievartą“ ), „Lietuvos rytas“ („Himną giedoti privalės kelis kartus per dieną?“). Ar dar kyla noras siūlyti kitiems ir pačiam giedoti?
– Oficialiai kreipiausi į Kauno miesto merą A. Kupčinską siūlydamas skatinti mokyklų bendruomenes Lietuvos himnu pradėti mokslo dieną, nustatyti himno atlikimo tvarką. Mano iniciatyva Kauno m. Švietimo ir ugdymo skyriuje jau yra sudaryta Lietuvos himno atlikimo mokyklose darbo grupė, kuri pateiks rekomendacijas.
2008 m. sukanka 110 metų, kai V. Kudirka parašė šį kūrinį, o 2009 m. bus minimas „Tautiškos giesmės“ tapimo Lietuvos valstybės himnu 90-metis.
Mano priminimą apie senesniais laikais Lietuvoje, o šiais užsienyje: JAV, Italijoje ir kitur taikomą praktiką – valstybės himno giedojimą tam tikri žurnalistai tarsi cituodami kolegų nuogirdas apie tai, ko iš tikrųjų nesakiau, išpūtė klasikinį burbulą: Kaminskas siūlo mokyklose giedoti himną, Kaminskas siūlo giedoti himną iš ryto kasdien, Kaminskas siūlo giedoti himną prieš kiekvieną pamoką!!!
Viliuosi, kad tai tik vaikiškai neatsakinga nevaldomo šmaikštumo apraiška, o ne sąmoninga antivalstybinė solidžių dienraščių nuostata.
Puikūs žodžiai, esantys mūsų himne – „Tamsumas prašalinti“. Tai apie kvailumo, nežinojimo, abejingumo tamsumas pasakyta, o aktualu bus dar ilgai.
– Esate Kauno miesto Antikorupcijos komisijos pirmininkas, kodėl kišatės į „ne savo daržą“?
– Nesutinku su žmones tarsi sraigtelius pagal titulus skirstančiu požiūriu. Žmogus nėra pareigybės priedas. Kiekvienas mūsų po darbo valandų esame dar kažkuo: piliečiai, lietuviai, kauniečiai, bendruomenės ir šeimos nariai, kaimynai. Iš šių skirtingų socialinių vaidmenų kyla ir prievolės.
Aš esu sociologijos dėstytojas universitete, Tėvynės sąjungos-LKD tarybos narys ir Kauno Sąjūdžio pirmininkas, dalyvauju miesto savivaldybės tarybos, komitetų ir komisijų veikloje.
Norom nenorom, kiekvienas prisiima įsipareigojimų pagal išgales. Posakio „Ne mano kiaulės – ne mano pupos“ taikymas yra primityvaus dvasinio tingumo apraiška.
