2014 metų gruodžio pabaigoje Biržų rajone, Drąseikių gyvenvietėje, rasta nauja smegduobė, kuri šiuo metu yra 7,4 m skersmens ir 3,8 m gylio. Šiemet Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos užregistravo 48 naujas karstines įgriuvas, tačiau spėjama, kad jų gali būti ir daugiau: pavasario žemės ūkio darbai ne visada leidžia pastebėti naujas įgriuvas, nes jos tiesiog užariamos.
Globalinio atšilimo poveikis
Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus Jono Satkūno teigimu, naujų smegduobių atsiradimui gali turėti įtakos didėjanti vidutinė oro temperatūra. Gipso uolienų tirpimą skatina kintantis tirpiose uolienose cirkuliuojančio vandens apytakos greitis ir padidėjusi kritulių ir paviršinio vandens prietaka į gipsingų uolienų sluoksnius. Karstinio proceso suintensyvėjimas stebimas beveik visame regione, ir tai leidžia manyti, kad jo priežastys nėra vietinės. Jos dažniausiai gali būti siejamos su globalia klimato kaita - pasikeitęs kritulių kiekis, šiltuoju metų sezonu padidėjęs garavimas, įšalo laikotarpio sutrumpėjimas, ir t.t. Visa tai skatina intensyvesnę kalcio sulfatu neprisotinto vandens cirkuliaciją gipsingose uolienose ir gipso tirpimo greičio didėjimą ir tuo pačiu tuštumų susidarymą požemyje. Todėl natūralu, kad tai lemia tuštumas dengiančios gruntų ir (arba) uolienų dangos prasmegimus į gelmes - naujų smegduobių susidarymą.
Smegduobių keliami pavojai
Šiaurės Lietuvos gyventojams kiekvienas žingsnis gali būti rizikingas, nes niekada negalima būti tikriems, kad po kojomis neatsivers karstinė įgriuva. Ardami žemę ūkininkai turi būti itin atsargūs, nes yra pasitaikę ir tokių nutikimų, kai smegduobės atsivėrė tiesiog dirbant laukus. Užpilti smegduobes nėra jokio reikalo, nes tirpstant požeminiams gipso klodams vėl atsiveria duobė. Jei smegduobė atsiveria dirbamuose laukuose, tenka ją apjuosti 5-15 metrų spinduliu. Dirbant žemę ūkininkams tenka paisyti įvairių draudimų bei apribojimų, dėl kurių didėja sąnaudos. Svarbu nuo teršalų apsaugoti požeminius vandenis, todėl Šiaurės Lietuvos ūkininkai yra skatinami užsiimti ekologine žemdirbyste, sintetines, greitai išplaunamas trąšas pakeičiant organinėmis. Ekologinė žemdirbystė reikalauja didesnių išlaidų, neretais atvejais stokojama žinių ir įgūdžių, todėl ūkininkai reikalauja didesnių išmokų dėl nepalankių žemdirbystės sąlygų.
Nors globaliniam atšilimui įtakos turi ne vien tik sintetinių trąšų naudojimas, tačiau tai gali prisidėti prie vidutinės oro temperatūros didėjimo, kas gali lemti naujų smegduobių atsiradimą. Jos kelia iš tiesų didelį pavojų, todėl Šiaurės Lietuvos ūkininkams svarbu paisyti tausojančios žemdirbystės nuostatų.
