Šiltą ir permainingą ilgąjį savaitgalį tikrų linksmybių mėgėjai galėjo net kelias dienas nuoširdžiai linksmintis viename seniausių ir didžiausių pasaulyje „Glastonbury“ festivalyje. Šiemet buvo minimas šio festivalio 40-metis.
1970-aisiais pradėjęs savo egzistavimą festivalis dabar sutraukia ištisas minias smalsuolių, geros muzikos gerbėjų, linksmybių gamtoje mėgėjų ir netgi ne vieną dešimtį žinomų ir itin populiarių žvaigždžių. O kas prieš 40 metų galėjo pagalvoti, kad renginys, į kurį buvo galima patekti nusipirkus bilietą už vieną svarą (dabar apie 4 litus) ir dar papildomai gavus pieno iš šalia esančios fermos, virs tokia masine linksmybių vieta? Beje, „Glastonbury“ pavadinimą festivalis gavo ne iš karto, o prabėgus metams po jo atsiradimo.
Nors gyvuoti šis festivalis pradėjo kaip muzikinis renginys, dabar jo jau niekas nebeįsivaizduoja be teatro, šokio, cirko, kabareto ir kitų įvairiausių atrakcijų bei performansų. Vis dėlto „Glastonbury“ pavadinimas ir dešimtmečius trunkanti istorija lemia, jog groti festivalio scenose veržiasi ne vienas ryškus atlikėjas.
Renginio populiarumą rodo ir tai, kad prieš penkerius metus „Glastonbury“ festivalio plotas siekė kone keturis kvadratinius kilometrus, o jau 2007-aisiais nusipirkę bilietus į renginį galėjo bandyti suspėti apeiti 80 scenų, kuriose pasirodė daugiau nei 700 atlikėjų.
Karštai žadėję dalyvauti, netikėtai pasirodymą šių metų festivalyje atšaukė U2. Jų vietą scenoje užėmė „Gorillaz“, tačiau svajingų rokerių gerbėjai tokios „išdavystės“ neatleido ir kai kur minioje buvo galima išvysti plakatus, smerkiančius U2.
Gimtadienio dainą „Glastonbury“ festivaliui užtraukė atlikėjas Stevie Wonderis kartu su choru. Be jo keliose dešimtyse scenų buvo galima pamatyti ir išgirsti Snoop Doggą, Paloma Faith, Dizzee Rascalą, Kylie Minogue, Elly Jackson iš „La Roux“, Damoną Albarną iš „Gorillaz“, Imogen Heap, Norah Jones, LCD Soundsystem ir dar daugybę kitų puikiai pasaulyje pažįstamų atlikėjų.
