Jo metu VGT nariai susipažins su strateginiu žvalgybos tarnybų grėsmių vertinimu, svarstys principinę krašto apsaugos sistemos struktūrą, pirmadienį pranešė Prezidentūra.
Aptars divizijos kūrimą
VGT tai pat vertins galimus finansinius ir ekonominius modelius pėstininkų divizijos pajėgumų įsigijimams.
Lietuva iki 2030 metų ketina sukurti lengvąją pėstininkų diviziją, Seime svarstomas naujas šaukimo sistemos modelis.
Šiems pokyčiams, anot Vyriausybės vadovės Ingridos Šimonytės, reikėtų apie 0,4–0,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiančio papildomo finansavimo virš šiuo metu partijų sutarto 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklio.
Tarp svarstomų būdų surinkti šias lėšas – gynybos mokestis. Vis tik dalis politikų galimą naująjį mokestį vertina skeptiškai.
Diskusijos dėl jo į viešąją erdvę grįžo po Prezidentūros kritikos 2024-ųjų gynybos biudžetui, kad jame nėra numatyta lėšų VGT patvirtintam planui dėl divizijos.
Konservatoriai pažadėjo imtis telkti partijų paramą, kad būtų sutarta dėl naujo mokesčio, o jis galėtų įsigaliotų 2025 metais. Politikai svarsto, kad krašto apsaugos finansavimui auginti galėtų būti didinami, pavyzdžiui, PVM ar pelno mokesčio tarifai.
Šių metų biudžete gynybai skirtos lėšos turėtų sudaryti 2,75 proc. BVP. Iš šių lėšų 2,52 proc. sudaro įprasti biudžetiniai asignavimai, o likusią sumą – bankų laikinai mokamas solidarumo įnašas, skirtas finansuoti tik infrastruktūrą sąjungininkams priimti.
