„Europa turi prisiimti didesnį vaidmenį, kai kiti sąjungininkai stokoja ar politinės valios, ar galimybių tiekti reikalingą karinę įrangą. Ir Europoje vyksta labai reikšmingi kariniai pokyčiai, kurie yra pirmiausiai susiję su gynybos pramonės stiprinimu“, – sekmadienį žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Mes privalome negaišdami laiko sustiprinti savo galimybes tiek Lietuvoje, tiek visos ES mastu. Neabejoju, kad bendri pirkimai ir daugiašalis karinis bendradarbiavimas yra tai, kuo galime pasiekti daugiau“, – pridūrė jis.
Tuo metu Vilniuje viešintis Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda paminėjo, kad ne visos ES valstybės narės ir jų visuomenės supranta Rusijos keliamą grėsmę. Jis taip pat pabrėžė Europos galimybių stiprinimo svarbą.
„Reikia suprasti, kad ne visos demokratiškos valstybės jaučia Rusijos pavojų. Užduokite sau klausimą – ar Portugalijos, ar Ispanijos visuomenės jaučia tokią didelę Rusijos grėsmę? Žinoma, kad ne. Tai natūralu, jų vietoje, tūkstantis kilometrų nuo priešo, galbūt mąstytume taip pat“, – svarstė A. Duda.
„Dabar svarbiausias tikslas yra didinti Europos potencialą“, – pridūrė Lenkijos lyderis.
G. Nausėda taip pat paminėjo, kad nors pagalba Ukrainai yra teikiama greičiau nei anksčiau, susitarimas dėl jos užtrunka mėnesius.
„Deja, atsitinka taip, kad tarp sprendimo paskelbimo ir įgyvendinimo praeina keletas mėnesių ar metai. Šiandien tokios prabangos – laukti būtinos technikos po kelis mėnesius – Ukraina neturi“, – teigė šalies vadovas.
„Manau, kad procesai tikrai yra pajudėję, bet ES yra 27 valstybių sąjunga ir ne visose tas greitis identiškas“, – pridūrė jis.
