„Gerbiami Seimo nariai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84-ojo straipsnio 8-uoju punktu teikiu Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Ingridos Šimonytės kandidatūrą į Lietuvos Respublikos ministro pirmininko pareigas. Ačiū“, – tepasakė G. Nausėda ir išėjo iš Seimo salės.
Šiuo metu I. Šimonytės yra grąžinusi įgaliojimus ir pareigas eina laikinai, o antradienį premjerė pasitikrins pasitikėjimą Seime.
Bet kiek vėliau paklaustas apie santykius su premjere prezidentas pasirinko neigti akivaizdybę.
„Puikūs tie santykiai, dalykiški. Iš tikrųjų pastaruoju metu sprendėme daug klausimų, keitėmės nuomonėmis ir, sakyčiau, santykiai yra visiškai normalūs. Aš nemanau, kad reikėtų daryti kažkokius toli siekiančius apibendrinimus iš vieno ar kito fakto“, – tepasakė G. Nausėda.
Pristatinėdamas prezidentas Skvernelį buvo išraiškingesnis
G. Nausėdos premjero kandidatūros pateikimas vienu sakiniu po „mandagumo atsistatydinimo“ yra neįprastas. Pavyzdžiui, kai prisiekęs pirmą kartą jis 2019 metais liepos mėnesį pateikė Sauliaus Skvernelio kandidatūrą, prezidentas buvo tikrai išraiškingesnis.
„Gerbiamieji Seimo nariai, įgyvendindamas Konstitucijos 92 straipsnyje, 84 straipsnio 8 dalyje Respublikos Prezidentui suteiktus įgaliojimus, teikiu jums svarstyti S. Skvernelio kandidatūrą ministro pirmininko pareigoms užimti. Šią kandidatūrą teikiu atsižvelgdamas į tai, kad ji yra remiama Seimo daugumos, ir siekdamas užtikrinti prielaidas veikti veiksmingai Seimo pasitikėjimą turinčiai Vyriausybei.
Pasirinktos kandidatūros teikimas ministro pirmininko pareigoms užimti yra būtinas siekiant užtikrinti valdžios institucijų sąveiką ir tęstinumą. Ypatingas ministro pirmininko kaip Vyriausybės vadovo konstitucinis vaidmuo lemia išskirtinius reikalavimus jo kompetencijai ir pareigingumui. Atsižvelgdamas į tai, kad ponas S. Skvernelis vadovavo Lietuvos Respublikos XVII Vyriausybei, sukaupė nemažą patirtį dirbdamas Vidaus reikalų ministerijoje, jai vadovaudamas, taip pat užimdamas kitus atsakingus postus, manau, kad jis sugebės įgyvendinti ir atliepti tuos iššūkius, kurie kyla ministro pirmininko pareigas einančiam asmeniui. Tikiuosi, kad Seimas pritars S. Skvernelio kandidatūrai eiti ministro pirmininko pareigas. Ačiū jums“, – anuomet premjerą pristatė G. Nausėda.
Tam tikrą prezidento šaltuką pristatant I. Šimonytės kandidatūrą gali paaiškinti neseniai įvykęs nesusipratimas per prezidento inauguraciją, kai premjerė nusprendė nesakyti kalbos prezidentui prisiekus Seime, nors paprastai ministrai pirmininkai pasako keletą gerų žodžių apie šalies vadovą, valstybės susitelkimą ar kylančius iššūkius. Ekspertai tai įvertino kaip tam tikrą akibrokštą, nors pripažino, jog premjero kalba per prezidento inauguraciją nėra privaloma, tai labiau tradicija.
Pasirinko atsakyti į klausimus
Premjerė I. Šimonytė nevyniojo į vatą ir pasirinko neapsimetinėti, kad yra nauja kandidatė, todėl pasiūlė kolegoms Seimo nariams jos klausti visų dominančių klausimų, į kuriuos ji teigė esanti pasiryžusi atsakyti.
„Turbūt jau būtų šiek tiek komiška man prisistatinėti, tarsi aš pretenduočiau į šias pareigas 2020 metų pabaigoje po Seimo rinkimų, turint mintyje, kad Lietuvos Respublikos Seimo eiliniai rinkimai bus po trijų mėnesių ir naujo ministro pirmininko kandidatūros teikimas yra susijęs iš esmės su įgaliojimų grąžinimu, numatytu pagal Konstituciją dėl prezidento priesaikos. Tai aš labai ilgai nekalbėsiu. Mieliau atsakysiu į jūsų klausimus“, – iš parlamento tribūnos kalbėjo I. Šimonytė.
Seimo nariai premjerei uždavė daugybę dalykinių klausimų, bet kai kurie buvo susiję ir su pastebėjimu, kad tarp premjerės ir prezidento yra perbėgusi jei ne juoda, tai labai tamsi katė.
„Ką reiškia ta prezidento šypsenėlė, kaip jūs manote, pateikus jūsų kandidatūrą į premjeres?“, – klausė Seimo narys Artūras Skardžius.
„Žėkit, skirtingai nuo jūsų, aš neleidžiu sau interpretuoti kitų šypsenėlių ar ieškoti kažkokių paslėptų prasmių ten, kur nėra mano darbas. Ir aš šito nedarysiu“, – atsakė jam I. Šimonytė.
Prezidento skubą pastebėjo ir Laisvės partijos Seimo narys Vytautas Mitalas: „Aš, aišku, norėjau prezidento paklausti, bet jis taip išskubėjo, tai liksiu be paaiškinimo, kodėl be motyvų, kodėl tik viena kandidatūra teikiama ar būtent ši kandidatūra teikiama. Paklausiu premjerės“.
Bet iš tiesų pagal procedūras nėra numatyta, kad pateikus premjero kandidatūrą Seimui būtų galima klausti prezidento, paprastai į visus klausimus atsako teikiamas premjeras. Be to, po „mandagumo atsistatydinimo“ visuomet teikiamas senas premjeras toms pačioms pareigoms. Ir jei jis ar ji tebeturi Seimo pasitikėjimą, tuomet ta pati Vyriausybė su ta pačia programa tęsią darbą iki kadencijos pabaigos, nors po konsultacijų tarp prezidento ir premjerės gali keistis keletas ministrų.
„Klausimai Respublikos Prezidentui po to, kai jis pristato ministro pirmininko kandidatūrą, neužduodami“, – nurodoma Seimo Statute.
„Gal šiek tiek referuosiu į tai, kodėl nėra kitų kandidatūrų. Pagal Konstitucinio Teismo doktriną nelabai ir gali būti kitų kandidatūrų, todėl, kad iš esmės čia vyksta patikrinimas, ar Seimas manimi vis dar pasitiki, tai į tokį klausimą Seimas ir turi atsakyti“, – atsakė I. Šimonytė.
Primenama, kad įvykus prezidento rinkimams ir prisiekus šalies vadovui, net jeigu tai tas pats asmuo, Vyriausybė grąžina įgaliojimus, prezidentas paveda Vyriausybei laikinai eiti pareigas ir per 15 dienų pateikia Seimui įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės ministro pirmininko kandidatūrą.
Seimui pritarus, prezidentas iš naujo paskiria ministrą pirmininką. Šiuo atveju tai I. Šimonytė. Paprastai netikėtumų šiame žingsnyje nekyla, bet šiuo atveju reikia turėti mintyse, kad valdančioji dauguma yra labai trapi, ją sudaro tik 72 Seimo nariai, įskaitant Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, kuri nepriklauso jokiai frakcijai.
Kai premjerė pasitikrins pasitikėjimą Seime, toliau jis diskutuos su prezidentu dėl ministrų, ar jie visi gali toliau eiti pareigas. Neoficialiai kalbama, kad prezidento netenkina žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio ir galbūt energetikos ministro Dainiaus Kreivio darbas.
Politikos užkulisiuose kalbama, kad K. Navicką galėtų pakeisti Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, buvęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, o A. Dulkį – arba Seimo narė Jurgita Sejonienė, arba Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, nors pastarojo santykiai su premjere nėra puikūs.
Tačiau prašydamas keisti ministrus prezidentas turės būti atsargus, nes jeigu Vyriausybėje nuo kadencijos pradžios bus pasikeitę daugiau kaip pusė ministrų, Vyriausybė negalėtų gauti įgaliojimų veikti pagal seną programą, reiktų visą kabinetą performuoti iš naujo. O tai nelogiška likus tiek mažai laiko iki Seimo rinkimų spalio 13 dieną.
Šiuo metu I. Šimonytės Vyriausybėje du kartus keitėsi švietimo mokslo ir sporto ministras, vieną kartą – socialinės apsaugos ir darbo ministras, taip pat vieną kartą krašto apsaugos ministras.
Iš viso Vyriausybėje dirba 14 ministrų plius premjeras, taigi jau dabar yra įvykę 4 keitimai, o dar 3 ministrų keitimas būtų „ant ribos“, bet įmanomas. Tačiau tai priklausys nuo prezidento ir premjerės diskusijų.
