Didžiausio Lietuvoje komercinio banko SEB prezidento patarėjas Gitanas Nausėda teigia kur kas labiau pasitikintis Lietuvos banku ir Vyriausybe, o ne Seimu.
„Už bazinės valiutos lito kurso keitimą yra atsakingas Lietuvos bankas ir Vyriausybė. Seimas lieka nuošalyje. Atsižvelgdamas į tai, ką mūsų Seimas išdarinėja pastaruoju metu, aš vistik manau, kad yra labai gerai, kad Lietuvos bankas ir Lietuvos Vyriausybė yra atsakingi už šį klausimą. Aš šiomis dviemis institucijomis pasitikiu 159 kartus labiau nei ta institucija, kuri yra Gedimino prospekto gale“, - antradienį konferencijoje Vilniuje sakė G.Nausėda.
Anot jo, atsakomybės už lito kursą faktas šalies visuomenę turėtų veikti labiau raminančiai.
SEB banko analitikų vertinimu, lito devalvavimas duotų trumpalaikės naudos: vidaus rinkoje pabrangtų importinės prekės, o lietuviškas eksportas taptų pelningesnis.
Prognozuojama, kad lito devalvavimas uždėtų papildomą skolų naštą įmonėms, namų ūkiams ir valstybei, kurie daugiausiai pajamų uždirba litais.
SEB skaičiavimais, 2008 metų pabaigoje Lietuvos namų ūkių grynieji įsipareigojimai buvo 12 mlrd. litų, įmonių - 21,6 mlrd. litų, o centrinės valdžios - 12,5 mlrd. litų. Jeigu litas būtų devalvuotas 15 proc., namų ūkių skolos padidėtų 1,8 mlrd., įmonių - 3,2 mlrd., centrinės valdžios - 1,9 mlrd. litų, tuo tarpu jei litas būtų nuvertintas 30 proc., skolos išaugtų atitinkamai 3,6 mlrd., 6,5 mlrd. ir 3,8 mlrd. litų.
Pirmuoju lito devalvavimo atveju ūkio subjektų bei centrinės valdžios skolos padidės 6,9 mlrd., o antruoju - 13,8 mlrd. litų.
