G. Nausėda pasitiko sausakimša Kauno technologijos universiteto (KTU) Aula, kur jis su studentais diskutavo tema „Ekonomika: Lietuva, Europa, Pasaulis“. Viena iš paliestų aktualijų diskusijoje buvo dolerio stiprėjimas euro atžvilgiu.
„Dažnai liaudyje galima išgirsti pasvarstymų, gal verta išnaudoti tokią progą ir įsigyti dolerių, kuriuos šios valiutos aukščiausio kurso metu galima būtų išsikeisti atgal į eurus. Tačiau jei žmogus nėra finansų, ekonomikos specialistas ir nuolat neseka valiutų svyravimų tendencijų, jis gali nudegti“, – įspėjo G. Nausėda. Mat paprastam piliečiui bandant taip investuoti ir išlošti, kyla didelė rizika praleisti tinkamą momentą ir to rezultatas būtų nuvertėjusios santaupos.
Kalbėdamas apie naftos kainų kritimą ir naujas Lietuvos eksporto galimybes, finansininkas pažymėjo, jog nereiktų perdėtai optimistiškai prognozuoti šalies ekonomikos šiais metais, mat Lietuvos eksporto rodikliai metų pradžioje nebuvo nuteikiantys optimistiškai.
Kalbai pakrypus apie euro įvedimą, G. Nausėda salėje atliko apklausą: buvo paprašyta rankas pakelti tų dalyvių, kurie euro įvedimu nusivylė. Vienintelė ranką pakėlusi dalyvė išsakė argumentą, jog pasikeitę atlyginimo skaičiai psichologiškai nuteikia negatyviau, nei analogišką sumą matant buvusia valiuta.
Šiuo aspektu G. Nausėda klausytojai pritarė, tačiau pabrėžė, jog valiutos pakeitimo procesas Lietuvoje vyko neįtikėtinai sklandžiai.
„Be to, nors tikėtasi infliacijos, rodmenys atvirkštiniai – po euro įvedimo Lietuvoje fiksuojama defliacija“, – sakė jis.
Jo teigimu, pastebėta tendencija, jog daugybė verslininkų kainas apvalinti pradėjo dar likus devyniems mėnesiams iki valiutos keitimo. Pasak G. Nausėdos, valstybei pasipriešinti tokiam kainų apvalinimu – neįmanoma ir belieka tikėtis, jog suapvalinę jas anksčiau verslininkai artimiausiu metu kainų nekeis.
„Stebint žmones, plūstančius su maišais ir lagaminais grynų pinigų, nuo kurių gruodį strigo bankomatai, galima buvo realiai pamatyti, kokie visgi tautiečiai turtingi. Taigi, euro įvedimas atnešė dar vieną pozityvų rezultatą – praėjusių metų gale stipriai išaugus indėliams, kai žmonės grynus pinigus dėjo į bankus, dabar indėlių apimtis stipriai nemažėja, kas reiškia kad iš tendencijos taupyti „kojinėje“ pereinama prie taupymo bankuose“, – pabrėžė ekonomistas.
G. Nausėda pripažino, kad Lietuvoje minimalus darbo užmokestis vis dar yra per mažas ir valstybės vadovybei reiktų rasti būdų jį artinti prie Latvijos minimalaus darbo užmokesčio, kuris skiriasi 60 eurų.
Ekonomistas abejojo, ar šalyje artimiausiu metu sulauksime progresinių mokesčių, mat link šios mokestinės sistemos dar nėra žengti net pirmi žingsniai – tokie, kaip „Sodros“ įmokų lubų panaikinimas.
