SEB banko vyriausiasis ekonomistas Gitanas Nausėda pastebi, kad praeiti metai Lietuvos ekonomikai tikrai buvo labai sėkmingi. O šie metai žymi pirmą kartą – visiškai nepakeistą ekonomikos prognozę.
Vidutinė metinė infliacija šiais metais turėtų būti 2,8 proc., o kitais metais – 2,5 proc. Vienas aspektas, pasak jo, kainų atžvilgiu yra akcizų politika. Kadangi šiemet nebelieka alkoholio akcizų įtakos, kainų augimo lygis bus mažesnis. Įtaką kainų augimui toliau turės atlyginimų augimas.
Šiemet prognozuojama vidutinė alga didės 7 proc., o tam įtaką darys ne tik išliksiantis ekonomikos augimas ir darbuotojų trūkumas, bet ir 20 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga, augančios mokytojų, dėstytojų, medikų, tarnautojų algos. Nors vidutinė metinė infliacija šiemet ir bus mažesnė, realioji alga šiais metais augs taip pat lėčiau. Tiesa, jis skeptiškai vertintų premjero Sauliaus Skvernelio pasakymą, kad kitais metais vidutinė alga pasieks 1000 eurų. Tik ne dėl to, kad skaičius per didelis.
„Realia išraiška tikrai toliau augs. Galėčiau net krauju pasirašyti, kad bus 1200 eurų vidutinės algos, bet ar geriau gyvensime abejočiau. Nes jei bus kitais metais sujungtos „Sodros“ įmokų darbdavio ir darbuotojo sujungimas, pats darbuotojas taps mokesčių mokėtoju. Bus perskaičiuojami visi atlyginimai, jie atrodys daug didesni, bet mokesčius mokės gyventojas. Tad nereikėtų ant kabliuko pasimauti. Reikėtų žiūrėti tą atlyginimą, kuris realiai paaugs, o ne „ant popieriaus“, – teigia G. Nausėda.
Nors nedarbo lygis pastaruoju metu mažėjo lėčiau, šalies ekonomikos plėtra vis dar yra pakankamai sparti naujoms darbo vietoms kurti. Daugelyje ekonomikos sektorių vyraujant darbo jėgos deficitui, šiais metais prognozuojamą vidutinį nedarbo lygį sumažino nuo 7 proc. iki 6,7 proc., o 2019 m. – nuo 6,8 proc. iki 6,5 proc. Tiek šiais, tiek ateinančiais metais didės iš trečiųjų šalių imigravusios darbo jėgos dalis bendrame dirbančiųjų skaičiuje.
SEB banko analitikai kol kas nemato priežasčių keisti Lietuvos BVP prognozės: 2018 – 3,2 proc., o 2019 m. – 3,0 proc.
Mokesčių reforma gali nuliūdinti pensininkus
SEB banko prezidento patarėjas dr. Gitanas Nausėda, pristatydamas naujausią leidinį „Lietuvos makroekonomikos apžvalga“, pažymėjo, kad mokesčių reformos pakete numatyti sprendimai turės labai skirtingą įtaką įvairioms visuomenės grupėms. Dėl to bene labiausiai pažeidžiama gyventojų grupė yra pensininkai, kurie negali tikėtis naudos iš darbo mokesčių sumažinimo, tačiau gali būti priversti susimokėti už antrąjį gyvenamąjį būstą, jeigu nebus numatyta specialių išlygų.
Anot ekonomisto, vienareikšmiai teigiamai reikėtų vertinti pastangas sumažinti darbo mokesčių naštą. Socialinės draudimo įmokos sumažinimas 2 proc. punktais daugeliu atvejų bus panaudotas pensijoms kaupti, nes yra įsakmiai reikalaujama iš jaunesnių negu 40 metų asmenų dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje. Visgi jiems paliekama galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos, jeigu jie išreikštų tokį norą.
Kas kita – neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo sferos išplėtimas. Jis yra skirtas ne tik mažesnes ar vidutines, bet ir didesnes negu vidutines pajamas (iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio) gaunantiems darbuotojams, todėl neabejotinai turės teigiamą įtaką vidaus rinkos perkamajai galiai.
„Pastebėta, kad didžiausią dalį iš kiekvieno papildomai gauto euro vartojimo reikmėms skiria nepasiturintys namų ūkiai, bet pirkinių alkį taip pat jaučia ir vidutines pajamas gaunantys žmonės“,– pabrėžė G. Nausėda.
Pasak ekonomisto, tuo netenka stebėtis, kadangi šie namų ūkiai velka nepatenkintų poreikių šleifą ir, pasitaikius palankiai progai, stengiasi įsigyti tai, ko negalėjo sau leisti ilgą laiką.
Įsibėgėjusį pasaulio ekonomikos vežimą gali išversti prekybos karai
G. Nausėdos teigimu, euro zona ilgą laiką buvo sėkmės istorija – situacija gera, tvyro optimizmas, tačiau paskutinių mėnesių vartotojų lūkesčių indeksas parodė, kad situacija trapi. Prekybos karai gali labai lengvai optimizmą numušti ir padaryti neigiamos įtakos ekonomikos plėtrai.
„Tas baubas – prekybos barai – buvo dar matyti rinkiminėje Donaldo Trumpo programoje. Aš matau tai, kaip jo derybinę poziciją, bet neaišku ar jos bus laikomasi iki galo. Kas tik realiai įsigaliojo, tai aukštesni muito tarifai plienui ir aliuminiui, o po to pasirodė 1300 kiniškų prekių sąrašas, kad bus taip pat apmokestinta importo tarifais. Tačiau dažniausiai taikomas veidrodinis principas, jei tu man taip padarai, aš tau taip. Dabar abi šalys derėsis ir kas iš to gausis, sunku pasakyti“, – kalbėjo ekonomistas.
Kalbant apie Europos Centrinio Banko (ECB) politiką nurodoma, kad jau šiais metais gali būti pradėta kelti palūkanų norma.
JAV Federalinio rezervo banko (FED) agresyvi pinigų politika turėjo pabrangti dolerį euro atžvilgiu, tačiau įvyko atvirkščiai. Manoma, kad dėl stabilios ekonomikos Europoje, o tai didina euro, kaip rezervinės valiutos patrauklumą pasaulyje. Tai reiškia, kad eksportuotojams vis mažiau bus patraukli JAV rinka.
G. Nausėda užsiminė apie bitkoiną.
„Reikia pripažinti, kad bitkoinas lieka įdomi alternatyva tiems, kurie nori investuoti su labai didelius spekuliacijos apetitu. Atsiskaitymams ir mokėjimas bitkoinas nebuvo patrauklus, nėra ir kaži ar bus ateityje. Nei Vyriausybės nei centriniai bankai nėra susidomėję kriptovaliutų puoselėjimu, nes tai reiškia, kad jų įtaka mažėja. Žmonės vis dar pasitiki labiau tradicinėmis valiutomis. Pastarosios turi savo tėvus, centrinius bankus, kurie pasirūpins, kad kriptovaliutoms būtų konkuruoti kuo sunkiau. Kriptovaliutos neužtikrina 100 proc. anonimiškumo“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, tik 8 proc. amerikiečių bitkoiną turi dėl to, kad nori atsiskaityti juo, o kita – didžioji dalis – spekuliuoti.
„Nėra atskaitos taškų už ko būtų galima užsikabinti, dėl to sunku prognozuoti kas bus toliau“, – pastebi ekonomistas.
SEB grupės analitikų prognozėmis, šiais metais euro zonos ekonomika turėtų išaugti apie 2,5 proc., o kitais metais apie 2,2 proc.
