Lyderiai į Europos Vadovų Tarybą Briuselyje rinktis pradėjo apie antrą valandą ir čia jų laukia intensyvios diskusijos iki pat išnaktų. Pagrindiniai klausimai du – parama Ukrainai ir energetikos krizė. Šalyse kylant nepasitenkinimui dėl augančių elektros ir dujų kainų, svarbiausia lyderiams parvežti žinią apie mažėjančias kainas.
Tačiau dėl priemonių, kaip tai pasiekti, labiausiai ietis ir laužys lyderiai. Ne paslaptis, kad elektros kainas galėtų sumažinti viršutinės dujų kainos riba, vadinamosios „lubos“. Tačiau Europos Komisija, anksčiau teigusi, kad palaikytų tokį sprendimą, apsigalvojo. Nė nepaisant to, kad tai apkarpytų ir Rusijos už dujas gaunamas lėšas, kuriomis ji finansuoja kruviną karą Ukrainoje. O būtent dujų kainų „lubų“ ir siekia Lietuva su 17 Bendrijos valstybių. Visgi ir Prezidentas Gitanas Nausėda nusiteikęs kompromisams.
„Jeigu tie sprendimai duos realų rezultatą, o realus rezultatas yra, pirmiausia, sąskaitos mūsų žmonėms ir mūsų verslui, reiškia, bus savo funkciją atlikę. Dar kartą kartoju, kad ne tiek svarbu, kuriomis būtent priemonėmis mes pasieksime tą rezultatą, nes žmogui turbūt visiškai nesvarbu, kodėl atkeliavo mažesnė sąskaita. Svarbiausia, kad mes tą rezultatą pasiektume“, – sako G. Nausėda.
Nežinia, ar Europos Komisijos sprendimui įtakos turėjo tai, kad dar savaitgalį „Gazprom“ vadovas pagrasino, jog Rusija apskritai nutrauks dujų tiekimą Europai, jei atsiras kainų „lubos“, ar dėl to, kad nenori pyktis su „luboms“ prieštaraujančia ir nuo rusiškų dujų priklausoma Vokietija ir kitomis šalimis. Vokietijos kancleris teigia, kad įvedus „lubas“ dabartinė energetikos krizė paaštrėtų dar labiau.
„Reikia išsiaiškinti, ar nustatytos rinkos kainos būtų teisingas sprendimas. Mes žinome, kad dujų kainos pasaulinėse rinkose jau krenta ir į tai Europoje reikia reaguoti“, – teigia Vokietijos kancleris Olaf Scholz.
Tad Europos Komisija leisti laikinai riboti importuojamų dujų kainas, priklausomai nuo situacijos rinkoje. Taip pat siūlo „mušti“ dujų kainą organizuojant bendrus pirkimus.
„Turbūt pagrindinis ginčas ir yra ar tos priemonės, kurio yra pasiūlytos, yra pakankamos, ar mes turime padaryti dar papildomų žingsnių, kurie leistų pasiekti tą mūsų visų pageidaujamą rezultatą“, – kalba G. Nausėda.
Visgi Europos lyderiai sako nepamirštantys, kad dėl energetikos krizės kaltas karą pradėjęs Putino režimas ir sutaria, kad svarbu ir toliau remti Ukrainą. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Europos lyderius mėgins įtikinti aprūpinti Ukrainą oro gynybos sistemomis.
„Ko labiausiai reikia šiandien, tai, be jokios abejonės, oro gynybos sistemos. Kokiu būdu, iš kokių šalių, netgi kokių oro gynybos sistemų, šiandien tai yra antrinis klausimas. Svarbiausia, kad jie turėtų realiai veikiančias oro gynybos sistemas, nes matome iš naujausių Rusijos pastangų, kad jie ketina toliau eskaluoti situaciją ir priversti Ukrainą priklaupti ant kelių“, – tvirtina G. Nausėda.
Europos Vadovų Taryboje Lietuva kartu su partneriais inicijuos ir devintąjį sankcijų paketą Rusijai bei tarsis dėl specialaus tribunolo Rusijos karo nusikaltimams Ukrainoje tirti įsteigimo.
