Be to, kai kurie sveikatingumo centrai planuoja įsirengti alternatyvius elektros energijos šaltinius ir sako, kad jų įsirengimo finansavimui reikalinga greita valstybės pagalba.
SPA kompleksai: prisitaikyti – ribotos galimybės
Druskininkų sveikatingumo centrą „SPA Vilnius“ valdančios įmonės „Raminora“ vadovas Rokas Navickas sako, kad pastaruoju metu mėnesio sąskaitos už elektrą siekia apie 60 tūkst. eurų, kai prieš metus būdavo apie 10 tūkst. eurų. Anot jo, didesnę dalį išaugusių sąnaudų kol kas įmonė kompensuoja pelno sąskaita.
„Negalime mes teikti paslaugos, kuri būtų pusinė. Negalime turėti pusiau šilto baseino, pusiau pilnos lėkštės ar pusiau šiltos aplinkos, kur žmogus vaikšto su šlepetėmis ir chalatu. Prisitaikymo galimybės nėra didelės“, – BNS sakė R. Navickas.
Anot jo, šiek tiek kyla ir paslaugų kainos, tačiau jos „neišvengiamai atsilieka nuo sąnaudų didėjimo“.
R. Navicko teigimu, įmonė peržiūri visas eilutes, kur galima sutaupyti, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje – maždaug po metų didžiąją dalį elektros energijos ketina gamintis pati.
Druskininkų sveikatinimo, reabilitacijos ir poilsio centro „UPA Medical SPA“ vadovas Rimantas Černauskas sako, kad rugpjūtį, palyginti su liepa, elektros kainos buvo beveik keturis kartus didesnės. Anot jo, bendrovė imasi taupymo priemonių, tačiau be valstybės pagalvos išgyventi bus sudėtinga.
„Elektros kainos rugpjūčio mėnesį privertė labai sunerimti dėl veiklos rentabilumo (...) Kadangi tiekiame ir medicininės reabilitacijos paslaugas, mums yra taikomi aukšti komforto standartai, nes turime užtikrinti tam tikrą patalpų ir baseinų vandens temperatūros režimą“, – BNS sakė R. Černauskas.
„Taip, mes jau taikome tam tikras taupymo priemones – 1 laipsniu sumažinome baseino vandens temperatūrą, sutrumpinome pirčių darbo laiką darbo dienomis, stengiamės išjungti įrangą, kai ji nenaudojama“, – pridūrė jis.
„UPA Medical SPA“ vadovo teigimu, kol kas siekiama išvengti darbuotojų atleidimo, tačiau tai, pasak jo, priklausys ir nuo Vyriausybės sprendimų.
„Pagal vieno mėnesio skaičius neskubame daryti išvadų, bet akivaizdu, kad tęsiantis tokiai elektros ir šilumos kainų augimo situacijai be valstybės paramos išgyventi bus labai sunku“, – teigė jis.
Birštono SPA centro ir viešbučio „Vytautas Mineral SPA“ vadovė Aistė Pranckuvienė teigia, jog birželį sąskaita už elektrą siekė 50 tūkst., o rugpjūtį – 120 tūkst. eurų. Anot jos, kitos išeities nelieka, kaip tik įsirengti alternatyvius energijos šaltinius.
„Mums reikia kuo greičiau investuoti į alternatyvią energetiką, turime patys gamintis elektrą. Net nėra kitos išeities, turime turėti savo energijos šaltinį. (...) Reikėtų tam priemonių, ar paskolų, būtent įsirengimui alternatyvių energetikos šaltinių“, – BNS sakė A. Pranckuvienė.
„Dabar kenčia pelningumas. Tai iššūkis, nes mes dar turime ir paskolas bankui grąžinti, tai mūsų esmė, kad banko paskoloms užtektume, nes čia bus ir verslo išlikimo tada klausimas“, – pridūrė ji.
A. Pranckuvienė taip pat teigė, kad paslaugų kainų didinti erdvės jau nėra, taip pat nėra galimybių mažinti šildymo ar elektros vartojimo bei darbuotojų skaičiaus, kadangi paslaugos turi būti kokybiškos.
Šventojoje kai kurie viešbučiai stabdo veiklą
Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Ingrida Valaitienė teigė, kad viešbučiai skaičiuoja tris-keturis kartus išaugusias išlaidas elektrai bei apie 10 kartų – dujoms. Pasak jos, dėl nepakeliamos naštos veiklą iki vasaros jau sustabdė viešbutis „Auksinės kopos“ Šventojoje, be to, nuo lapkričio pradžios planuoja užsidaryti ir kurorto viešbutis „Elija“.
„Ateina ne sezonas, kai krenta mūsų vidutinė kaina, tiek užimtumas viešbučių, nes tai yra kurortas. Ateinant tam pasyviajam sezono laikui susiduriame su visais iššūkiais. Koks buvo anksčiau tas sezoniškumas, tai šių dienų aktualijose jis yra dar sunkesnis“, – BNS sakė I. Valaitienė.
„Negalima sakyti, kad Palanga užsidaro, bet yra objektų, kurie užsidarė“, – pridūrė ji.
Pasak asociacijos vadovės, dar rugpjūtį rekordiškai didelių sąskaitų už elektrą sulaukę viešbučiai ėmėsi taupymo priemonių, pavyzdžiui, pakeistos elektros lemputės į taupesnes, sandarinami šildymo punktai. Jos teigimu, sparčiai didinti paslaugų kainų viešbučiai negali, nes tuomet juose tiesiog neliktų klientų.
Kai kurie vandens parkai svarsto didinti kainas
Vilniaus „Vichy“ vandens parko vadovas Marius Šiškauskas teigia, jog 3-4 kartus išaugusios sąskaitos už elektrą paveikė skausmingai, o nesulaukus valstybės paramos svarstoma mažinti vandens parko darbo dienų skaičių ir didinti paslaugų kainas.
„Mums patiems yra be galo nemalonu, kad turėsime imtis tokių priemonių, bet norisi ir žmonių supratimo, nes visi galvoja, kad didindami kainas mes tik patys lobstame. Tačiau realybė visai kita, kai pajamos yra du kartus mažesnės už sąnaudas – tai jau išgyvenimo klausimas“, – BNS sakė M. Šiškauskas.
„Mūsų verslo specifika tokia, kad komunaliniai kaštai sudaro didelę dalį visų kaštų ir nėra galimybės pusiau dirbti arba nedirbti. Baseinų sistemos, pirtys, nusileidimo kalneliai suvartoja milžiniškus kiekius elektros energijos, taip pat turime palaikyti ir 30 laipsnių temperatūrą patalpose bei šildyti baseinus, o tai reiškia ir šildymo kaštus“, – teigė jis.
Pasak „Vichy“ vadovo, siekiant sutaupyti, pagal lankytojų srautus reguliuojamas veikiančių pirčių skaičius, nusileidimo kalnelių darbas ir panašiai.
Tuo metu Druskininkų vandens parko „Aqua“ marketingo vadovė Jūratė Vaitkevičiūtė teigė, kad kol kas jokių radikalių priemonių imtis neplanuojama.
„Turime gerą sutartį su elektros tiekėju, jokių radikalių priemonių kol kas neplanuojame ir klientai neturėtų nukentėti dėl to. Netrumpinsime darbo laiko ir nekelsime kainų, jos dabar numatytos iki kitų metų vasario“, – BNS sakė J. Vaitkevičiūtė.
Pasak jos, bendrovė nuolat imasi taupymo priemonių, pavyzdžiui, žiemos sezono metu uždaromi lauko baseinai, darbo dienomis nusileidimo kalneliai veikiai pakaitomis, apšvietimo lemputės keičiamos į taupesnes. Be to, ateityje svarstoma įsirengti saulės elektrinę.
