Nuo praėjusių metų liepos mėnesio pas šeimos gydytoją apsilankantys pacientai turi galimybę užpildydami specialų testą pasitikrinti, ar jų alkoholio vartojimo įpročiai nekelia jiems rizikos. Testą sudaro 10 klausimų – kiek žmogus suvartoja alkoholio, kokias reakcijas organizmui tai sukelia, ar dėl alkoholio vartojimo nenukenčia jo darbinė veikla ir šeima.
Anketą galite rasti tekste ir atsakyti į klausimus.
Viskas priklauso nuo pačio žmogaus
Kaip portalui tv3.lt sakė Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius, kadangi testas pildomas savanoriškai, jo nebūtina atiduoti gydytojui, pakanka, kad pats žmogus save įsivertina, suvokia ir valdo riziką.
„Svarbiausia, pildant šį testą, būti atviram ir sąžiningam, nes tik tokiu atveju bus matoma reali situacija ir išryškės galimos grėsmės“, – pasakojo A. Ščeponavičius.
Sveikatos apsaugos ministerijos Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Jelena Talačkienė portalui tv3.lt teigė, kad 2018 m. liepos 1 d. – 2019 m. vasario 28 d. laikotarpiu ankstyvojo alkoholio rizikos įvertinimo paslaugas gavo beveik 65 tūkst. asmenų.
„Tai reiškia, tiek asmenų buvo įvertinta alkoholio vartojimo rizika ir jiems, priklausomai nuo surinktų balų, buvo pasiūlytos atitinkamos paslaugos“, – sakė J. Talačkienė.
Ministerijos atstovės tvirtinimu, nustačius mažai rizikingą alkoholio vartojimo lygį siūlomos informavimo paslaugos, teikiant informacinę medžiagą apie alkoholio vartojimo žalą ir motyvuojant atsisakyti alkoholio vartojimo.
Nustačius rizikingą arba žalingą alkoholio vartojimo lygį – teikiamos konsultavimo, taikant motyvacinio interviu metodą, paslaugos, aptariamos elgesio, susijusio su alkoholio vartojimu, keitimo galimybės, teikiami praktiniai patarimai, kaip atsisakyti alkoholio arba sumažinti vartojamo alkoholio kiekį.
Jei žmogui įtariama priklausomybė nuo alkoholio – asmeniui siūloma kreiptis į gydytoją psichiatrą tolimesnei konsultacijai ir pagalbai.
Analizuos anketų atsakymus
Pasak J. Talačkienės, siekiant atlikti detalesnę gautų duomenų analizę, ministerija yra pavedusi Respublikiniam priklausomybės ligų centrui ir Valstybinei ligonių kasai atlikti gautų anketų rezultatų vertinimą
„Skirtingais etapais gauti duomenys bus panaudoti siekiant įvertinti paslaugų teikimo apimtis Lietuvos, savivaldybių mastu ir priimti reikiamus sprendimus dėl šių paslaugų teikimo tobulinimo ir plėtros galimybių“, – tikino J. Talačkienė.
Visuomenės sveikatos departamento vadovo A. Ščeponavičiaus teigimu, kitų šalių patirtis rodo, kad ši anketa yra viena efektyviausių alkoholio vartojimo prevencijos priemonių. Tai, pasak jo, patvirtino praėjusių metų pabaigoje Lietuvoje apsilankę Pasaulio sveikatos organizacijos ekspertai.
„Kartu su kitomis Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyvomis, ši priemonė tikimasi padės regimai sumažinti alkoholio vartojimą Lietuvoje ir pagerinti šalies gyventojų sveikatą“, – sakė A. Ščeponavičius.
Ši ministerijos iniciatyva yra neterminuota, tad neaišku, kiek dar laiko šeimos gydytojai duos gyventojams pildyti anketas.
Anketa – pažangiame pasaulyje taikoma priemonė
Respublikinio priklausomybės ligų centro direktorius Emilis Subata ministerijos iniciatyvą vertina teigiamai ir mano, kad ji labai reikalinga.
Pasak jo, specializuotos įstaigos, tokios kaip Respublikinis priklausomybės ligų centras, vienos, nors ir labai gerai ir našiai dirbdamos, negali išspręsti žalingo alkoholio vartojimo klausimo. E. Subatos vadovaujamas centras kasmet suteikia apie 15 tūkst. alkoholio priklausomybės gydymo paslaugų, tačiau pagal Pasaulio sveikatos organizacijos skaičiavimus, Lietuvoje žalingai alkoholį vartojančių žmonių skaičius galėtų siekti 120 tūkst.
„Šeimos gydytojų pasitelkimas yra labai svarbus, nes būtent jie mato savo pacientus reguliariai kone visą jų gyvenimą. Šeimos gydytojai taip pat yra visose savivaldybėse“, – portalui tv3.lt sakė pašnekovas.
E. Subatos tvirtinimu, klausimynas sudaro galimybę pacientui įsivertinti savo alkoholio vartojimo įpročius, su gydytoju aptarti šio vartojimo sąsajas su kitais stebimais susirgimais ar ligomis, poveikiu sveikatai, pavyzdžiui, padidėjusiu kraujospūdžiu, pakitusiais kepenų fermentais ir kitais požymiais. Apmokyti šeimos gydytojai, taikydami trumpąsias intervencijas, gali motyvuoti asmenis mažinti arba nutraukti alkoholio vartojimą.
„Klausimynas leidžia kiekybiškai įvertinti alkoholio vartojimo riziką, panašiai kaip matuodami kraujospūdį galime įvertinti padidėjusio kraujospūdžio ligos sunkumą“, – kalbėjo E. Subata.
Priklausomybės ligų centro direktoriaus nuomone, šeimos gydytojas gali sustabdyti priklausomybės formavimąsi ankstyvuosiuose etapuose, susieti alkoholio vartojimą su sveikatos sutrikimais ir taip kelti tarp pacientų rizikingo elgesio įsisąmoninimą, savistabą, taip pat motyvuoti asmenis kreiptis dėl jau išsivysčiusios priklausomybės gydymo paslaugų, kurios gali būti teikiamos ir neatskleidžiant asmens tapatybės.
„Gydytojas baltu chalatu yra autoritetas daugumai pacientų. Todėl tinkamai pateikta informacija, besiremianti faktine paciento sveikatos būkle, tyrimais, o ne abstrakčiais gąsdinimais ar moralizavimu, gali būti labai veiksminga“, – kalbėjo specialistas.
E. Subata įsitikinęs, kad klausimynai yra veiksminga priemonė kovoti su alkoholizmu.
„Tai Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojama ir jau daugiau nei dvidešimt metų pažangiame pasaulyje taikoma žalingo alkoholio vartojimo įvertinimo priemonė. Atlikta daug mokslinių tyrimų, kurie patvirtina šio klausimyno naudojimo efektyvumą“, – pasakojo pašnekovas.
Portalas tv3.lt siūlo atlikti ministerijos paruoštą klausimyną ir įsivertinti, ar jūsų alkoholio vartojimas nekelia rizikos. Anketos klausimus galite rasti galerijoje, atsakius reikia sudėti visų atsakymų vertes. Naudinga žinoti, kad ties kiekvienu testo klausimu pažymėkite tik vieną atsakymo variantą, sudėkite kiekvieno klausimo balus ir suskaičiuokite bendrą balą.
Standartinis alkoholio vienetas (toliau – SAV) prilyginamas 10 g grynojo (100 proc.) alkoholio:
1 SAV yra 200 ml 5 proc. stiprumo alaus;
arba 100 ml 11–13 proc. stiprumo vyno; arba 60 ml 14–18 proc. stiprumo vyno;
arba 25 ml 38–40 proc. stiprumo alkoholinio gėrimo.
Testu nustatomas mažai rizikingas lygis (testo balų suma ne daugiau kaip 7), rizikingas (testo balų suma 8–15), žalingas (testo balų suma 16–19) alkoholio vartojimo lygis arba įtariama priklausomybė nuo alkoholio (testo balų suma yra 20–40).
Ligos išmokas mokės ilgiau
Dar vieną priemonę, kuria tikimasi padėti nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms, siūlo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ji registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma ilginti ligos išmokos mokėjimą asmenims, kurie gydosi nuo alkoholizmo ir priklausomybės nuo lošimų.
Pataisose numatyta, kad apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo patologinio potraukio azartiniams lošimams, alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos išmoka mokama ne ilgiau kaip 28 kalendorines dienas vieną kartą per kalendorinius metus. Šiuo metu išmoka nuo potraukio lošimams besigydantiems asmenims ligos išmoka nemokama. Besigydantiems nuo kitų priklausomybių išmoka mokama daugiausia 14 dienų per metus.
Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos atstovės J. Talačkienės, manoma, kad priklausomam asmeniui suteikta galimybė gydytis gaunant gydymosi laikotarpiu ligos išmoką, ir tokiu būdu kompensuoti gydymosi metu prarastas pajamas, teigiamai prisidėtų prie priklausomų asmenų motyvacijos išbaigti visą gydymosi kursą bei, tikėtina, prie priklausomybės ligų gydymo efektyvumo didinimo. J. Talačkienės tvirtinimu, iki šiol galiojęs terminas – 14 kalendorinių dienų – yra per trumpas laikotarpis gydymuisi.
„Moksliniai tyrimai nurodo, kad priklausomybių, kaip ir kitų lėtinių ligų gydymas turi būti gana ilgas procesas, dažniausiai nurodomas laikotarpis iki 3 mėnesių, ir apimantis kelis gydymo epizodus. Todėl manytina, kad neturėtų būti diskriminuojami asmenys, sergantys priklausomybės ligomis, ir nedarbingumas turėtų būti išduodamas tokios trukmės, kaip ir kitomis ligomis sergantiems“, – kalbėjo J. Talačkienė.
Naujomis pataisomis taip pat siūloma ligos išmoką mokėti budinčiam globotojui. T.y. tokiam asmeniui, kuris pagal su globos centru sudarytą sutartį prižiūri likusius be tėvų globos vaikus, socialinę riziką patiriančius vaikus, su kuriais nėra susietas giminystės ryšiais, arba šioje sutartyje nustatytais atvejais teikiantis kitokią pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Planuojama, kad įstatymo pakeitimas pareikalautų 0,7 mln. Eur papildomų lėšų per metus. Ministerijos parengtam įstatymo projektui dar turėtų pritarti Vyriausybė, tada jis būtų svarstomas Seime. Jeigu Seimas priimtų, o prezidentas pasirašytų pataisas, numatyta, kad jos įsigaliotų nuo kitų metų pradžios.
