Kol politikai vėžlio žingsniu svarsto, kaip Lietuvoje atgaivinti blaivyklas, vos galą su galu suduriančios šalies ligoninės išleidžia tūkstančius litų, kad pasirūpintų girtuokliais.
Marijampolietė Virginija L. pasibaisėjo tuo, ką vieną vėlų vakarą išvydo ir išgirdo Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje. "Tą vakarą mano senyva mama pasijuto blogai. Atvykome į ligoninę, kad medikai ją apžiūrėtų. Kol sėdėjome priėmimo skyriaus laukiamajame, greitosios medicinos pagalbos automobilis atvežė vieną žmogų. Jau tada, kai jis neštuvais buvo nešamas pro mus, nesunkiai užuodėme išmatų ir šlapimo dvoką. Netrukus iš priėmimo skyriaus išgirdome girto vyriškio balsą. Tokių keiksmažodžių, kokiais jis plūdo gydytojus, gyvenime nebuvau girdėjusi. Nejau neblaivių žmonių negalima kur nors kitur apžiūrėti, o ne ten, kur pagalbos ieško tikri ligoniai", - piktinosi moteris.
Privalo priimti.
Gydymo įstaigos direktorė Audronė Kuodienė neslėpė, kad girtuokliai, jų keiksmažodžiai, nenusakomas dvokas ir agresija jau tapo ligoninės priimamojo kasdienybe. "Tokiems asmenims net esame skyrę atskirą kabinetą, kad netrukdytų kitų ligonių apžiūros. Girtuokliai taip pat yra mūsų pacientai, negalime jų nepriimti", - kalbėjo medikė.
Iš patvorių ir pakrūmių atvežtus neblaivius žmones priima ir Utenos ligoninės priimamojo gydytojai. "Jei matome, kad jiems nereikia jokios medikų pagalbos, išleidžiame namo. Tačiau tokie asmenys niekur iš priėmimo skyriaus per naktį neina - sėdi ant kėdžių ir viskas", - LŽ guodėsi Utenos ligoninės direktorius Gediminas Griškevičius. Jei medikai mato, kad sveikas girtuoklis turi pinigų, patys iškviečia jam taksi. Kartais kreipiamasi pagalbos net į policiją, tačiau ir ši - ne visagalė. Neblaivių žmonių nėra kur dėti.
"Siūlėme tokius asmenis apnakvindinti nakvynės namuose, bet ir ten jų nepriima. Suprantu, kelios budinčios moterys su girtais vyrais nesusitvarkys. Tačiau ligoninės priimamajame taip pat daugiausia dirba moterys", - pažymėjo G.Griškevičius.
Niekas nemoka
Utenos ligoninės direktorius prisipažino, kad jie net neskaičiuoja, kiek girtuoklių medikams tenka aptarnauti. Marijampolės apskrities ligoninės vadovė A.Kuodienė teigė, jog vien pernai į jų gydymo įstaigą buvo atvežti 252 girti asmenys tik tam, kad čia pamiegotų keletą valandų ir prasiblaivytų, - vidutiniškai po 20 žmonių per mėnesį. Ir dar po beveik 25 girtuoklius, kuriems teko aptvarstyti griuvinėjant atsiradusias žaizdas.
"Už tuos, kurie ligoninėje vien prasiblaivo, niekas nemoka. Teritorinė ligonių kasa moka tik už suteiktą būtinąją pagalbą", - aiškino A.Kuodienė. Girtuoklių blaivinimas prie tokių paslaugų nepriskiriamas, tad medikai pagalbą teikia tikrų ligonių sąskaita. Net ir dabar, kai 11 proc. sumažintas gydymo įstaigų finansavimas.
"Apskaičiavome, kad prireikus kviestis specialistus, o taip būna beveik visada, girto paciento apžiūra ligoninei atsieina apie 200-300 litų. Ypač kai specialistą tenka išsikviesti iš namų. Jei dar kyla kokių nors neaiškumų ir reikia kompiuterinės tomografijos tyrimų, pagalbos savikaina viršija tūkstantį litų. Be to, tokio paciento apžiūra atima kur kas daugiau laiko nei kurio nors kito, nes girtas žmogus net nesako, ar jam kur nors skauda. Kiekvienas medikas nori apsidrausti, kad vėliau nebūtų apkaltintas prastai atlikęs pareigas", - pasakojo Marijampolės ligoninės direktorė.
Greitosios medicinos pagalbos medikų į priėmimo skyrius atvežami girtuokliai jau tapo viena didžiausių problemų ne tik Marijampolės ir Utenos ligoninėms. Tokios pačios bėdos kamuoja beveik visas šalies gydymo įstaigas. Tauragės ligoninės direktorius LŽ užsiminė, kad jie per mėnesį priglaudžia vidutiniškai apie 10 pacientų, kuriems nereikia jokios medicinos pagalbos. Šiauliuose šis skaičius gerokai didesnis. Ten į priėmimo skyrių per mėnesį "greitoji" atveža vidutiniškai apie 60 girtuoklių, kurių nemenkai daliai tereikia išsiblaivyti.
Ledai pajudėjo?
Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas Antanas Matulas LŽ tikino, kad jam gerai žinomos ligoninėms tokių žmonių keliamos problemos. "Manau, pats laikas pradėti viešą diskusiją dėl išblaivinimo įstaigų atkūrimo. Jos yra būtinos", - pabrėžė A.Matulas.
Komiteto vadovas neslėpė, jog pirmi žingsniai jau žengti - specialistai esą tariasi, kokios galėtų būti naujosios blaivyklos, kaip jos turėtų veikti, kad nebūtų pažeisti nacionaliniai įstatymai ir tarptautinės teisės normos. Tokios įstaigos Lietuvoje buvo uždarytos prieš dešimtmetį, nes jų veikla vertinta kaip žmogaus teisių pažeidimas.
A.Matulo nuomone, į blaivyklą ar kitaip pavadintą įstaigą patekęs asmuo turėtų susimokėti už išblaivinimą ir kitas paslaugas. Tokia tvarka esą daugiausia įtakos turėtų "pradedantiems ir inteligentiškiems" girtuokliams. Žinodami, kad teks pakloti nemenkus pinigus, jie vengtų girti šlaistytis gatvėmis.
"Gal dar ne šiemet ar kitąmet, bet, tikiuosi, šios Seimo kadencijos pabaigoje pirmos tokios blaivinimo įstaigos Lietuvoje pradės veikti. Tada galėsime pasakyti, kad sprendžiant šią problema pagaliau dedamas taškas", - vylėsi Seimo SRK pirmininkas.
Kazys Kazakevičius
