Dar vienas jubiliejus – dešimt metų, kai Lietuvoje pradėtos uždarinėti blaivyklos, vadintos SSRS gyvenimo reliktu. Jau keleri metai šalyje nebėra nė vienos, tad laikas pažvelgti, kas pasikeitė. Išaiškėjo, jog pavyko uždaryti tik blaivyklas, bet ne girtuoklių, kurių tik daugėja, gerkles. Tapome viena iš daugiausia geriančių Europos šalių.
Uždarius blaivyklas, nebepaeinančių girtųjų problema perkelta ant ligoninių, policijos vadovų galvų bei greitosios pagalbos gydytojų. Iš nevilties pastarieji, kai atsibosta dirbti girtuoklių taksistais, prisirijėlius kartais nuvežę numeta nuošalioje vietoje – „Akistata“ net užfiksavo tokį atvejį. Te skaitytojų teismas sprendžia, ar medikai teisūs.
Susirgimo priežastis – degtinė
„Kokie beširdžiai medikai – merdintį, komos ištiktą žmogų nuvežė ne į ligoninę, o numetė numirti nakvynės namuose“, – prieš kelias dienas piktinosi kai kurie joniškiečiai, ypač mėgėjai išgerti.
„Dar be reikalo vežiojo, galėjo tokį palikti dvėsti gatvėje“, – visai priešingos nuomonės laikėsi kiti, netgi dauguma.
Neseniai Joniškyje miestiečiai, aptikę patvoryje nugriuvusį girtą vyrą, paskambino medikams. Netrukus į nurodytą vietą atbirbė greitosios pagalbos automobilis. Nuo gulinčiojo per kelis metrus trenkė namine degtine. Vyras buvo toks girtas, kad nepastovėjo ant kojų, neatmerkė akių. Kraujo, sužalojimų ant vyro kūno nebuvo matyti, o skųstis jis niekuo nesiskundė, nes nepravėrė akių net po nosim kyštelėjus amoniako.
Greitosios pagalbos medikams iškilo problema – kur tokį dėti? Kol medikai mąstė, prisiminkime, kaip buvo anksčiau.
Blaivykloje laukdavo paslaugų paketas
Sovietmečiu girtuokliui nugriuvus miesto gatvėje, būdavo viskas aišku – tokį medikai ar milicininkai veždavo išsimiegoti į blaivyklą. Joje budėdavęs medikas patikrindavo atvežtojo būklę. Nenorintiesiems miegučio, aršiesiems, ne paslaptis, buvo pateikiamos tramdomosios kėdės su pririšimo diržais. Apsivėmusiesiems ir apsi... – dušai. Na, o ramiųjų „pijokėlių“ laukė ypatingas „komercinis“ pasiūlymas: baltai paklota lovytė, o kitą rytą – bauda ir sąskaita už blaivyklos paslaugas.
Ištrūkę iš SSRS nusprendėme, kad blaivyklų nebereikia, jos, girdi, komunizmo reliktas, žeidžia žmogaus teises, tad prieš dešimtmetį blaivyklas pradėjome uždarinėti. Ne mes vieni. Pernai paskutinę blaivyklą Rygoje uždarė ir kaimynai latviai.
Dabar atsakykite: jei Vakarų šalyse blaivyklų nėra ir Lietuvoje nėra, ar tai reiškia, kad mes – jau Vakarų šalis ir išmokome gerti saikingai, kultūringai?
Blaivyklas pakeitė Nakvynės namai
Nė velnio! Persigėrusių, nudribusių gatvėse padaugėjo ir toliau daugėja. Tik šiais laikais, suradę gatvėje gulintį girtuoklį, policininkai ir greitosios pagalbos medikai priversti spręsti rebusą – kur vežti, kai nebėra blaivyklos?
Gerai, jei prisirijėlis agresyvus, draskosi. Tada tokį bogina į policiją, kad per naktį galėtų blaškytis grotuotoje kameroje. Jei nugriuvėlis kruvinas ar kuo skundžiasi, jis vežamas į artimiausią ligoninę. Ten, žinoma, sulaukę tokio paciento neapsidžiaugia, bet priima, kur dėsis. Paklauskite ligoninių sanitarių, kiek kartų per parą joms tenka prausti išmatomis bei utėlėmis aptekusius benamius, girtuoklius.
Tačiau kebliausia su tokiais, kaip tas, prieš kelias dienas surastasis Joniškio gatvėje, – iš pažiūros nesužeistas, neagresyvus. Tokio nepriims nei policijos nuovada, nei ligoninė. Kur tokį dėti?
Uždarę socializmo gėdą – blaivyklas, turėjome atidaryti kapitalizmo gėdą – nakvynės namus, nors iš tikro jie skirti tik padoriems benamiams. Nakvynės namai iškart tapo ir girtuoklių prieglaudos vieta. Nakvynės namų administracija, patikėkite, irgi nealpsta iš laimės dėl atvežamų gatvėje gulėjusių girtuoklių, nes po jų nakvynės dažnai tenka ne tik skalbti patalynę, bet ir šveisti grindis.
Kelionės pabaiga – ligoninė
Kadangi Joniškyje neseniai irgi buvo atidaryti nakvynės namai, užkėlę ant neštuvų surastą vyrą medikai jį nuvežė būtent ten. Čia sanitarai girtuoklį kaip rąstą atvilko už pažastų ir numetė į lovą išsiparpti.
Joniškio nakvynės namų gyventojai sunerimo tik kitą rytą, pastebėję, kad naujokas neatsipeikėja, per visą naktį net nesujudėjo, nesivertė ant kito šono. Teko vėl kviesti greitąją pagalbą. Šįkart apalpėlį nuvežė į ligoninę, kur jam buvo nustatyta sunki galvos trauma – ant smegenų išsiliejęs kraujas. Kadangi vyro būklė labai sunki, jis merdintis nuvežtas į Šiaulių ligoninės Chirurginės reanimacijos skyrių.
Joniškiečiai ginčijasi: ar kalti greitosios pagalbos medikai, ar ne, kad nepastebėjo galvos traumos.
„Manyčiau, jog nekalti, – „Akistatai“ pakomentavo vienas Joniškio ligoninės gydytojas, prašęs jo nevelti į nemalonią istoriją. – Diagnozuoti smegenų traumą, jei galva neprakirsta, dažnokai būna keblu, nes iškart po smūgio gali nebūti jokių požymių. Kaip tam gydytojui nustatyti galvos traumą girtam kaip lavonas piliečiui, kuris net nejuto ir neprisimena, kad tėškėsi ant galvos?“
Benamiai žino savo teises
„Gydytojai – nedorėliai ir žudikai, jie privalo gatvėje gulintį žmogų vežti į ligoninę, suleisti vaistų, pamaitinti, paguldyti į baltą lovą, o neretai mus nuvežę kaip šunį numeta nakvynės namuose arba net kur nors miesto pakraštyje,“ – piktinasi šiaulietė buvusi ekonomistė Aldona, pati ne kartą vežta greitosios pagalbos automobiliu.
Tiesa, ekonomiste Aldona dirbo sovietmečiu, o dabar taip prasigėrusi, kad jos blaivios seniai niekas nėra matęs. Dienomis moteris rausiasi po konteinerius ir, vos už butelius sukrapščiusi litą kitą, prisigeria ir sau arba tokiems pat savo draugeliams kviečia greitąją medicinos pagalbą, kad medikai girtuosius nuvežtų į ligoninę ar net pas draugus.
„Benamiai ir alkoholikai žino savo teises, – pripažįsta Šiaulių greitosios pagalbos stoties vyr. gydytoja Eugenija Kukaitienė. – Pasigėrę benamiai policijos prisibijo, važinėtis taksi jie neturi pinigų, tai paprastai kviečia greitąją pagalbą, kad nuvežtų sušilti į ligoninę ar pas likimo draugus.“
Pacientas – šiukšlių maiše
„Vien mūsų, Šiaulių stoties, mašinos per mėnesį perveža iki 800 nugriuvusių girtuoklių, – pridūrė E. Kukaitienė. – Nors dar prieš 7–8 metus turėdavome tik 200–300 tokių reisų.
O, kad visuomenė matytų, kokie būna tie gatvėje gulintys alkoholikai! Neretai ne tik purve išsivolioję, bet ir apsišlapinę, apsivėmę, ir dar į kelnes prisikrovę. Gyvuliams skirtų mašinų neturime, tad tokius bjaurybes tenka vežti tais pačiais greitosios pagalbos autobusiukais. Tad medikai vežiojasi didžiuosius polietileninius šiukšlių maišus. Pirma įkiša tokį apsidirbėlį į maišą iki pažastų ir tik tada ant neštuvų į mašiną kelia. O ką daryti?“
„Supratę, kad medikai jų nepalieka gulėti gatvėje, girtuokliai pradėjo piktnaudžiauti, – bėdojosi gydytoja E. Kukaitienė. – Šleptelėję ant žemės, jie nuolat praeivių prašo iškviesti greitąją medicinos pagalbą. Atvykus mašinai, reikalauja nuvežti į ligoninę ar į landynes pas draugus.“
Kai girtuokliai medikus išveda iš kantrybės, būna, kad šiltuoju metų laiku greitoji pagalba girtąjį paveža į miesto pakraštį ir numeta... ant žolytės išsimiegoti. Žiemą, būna, girtuoklį, kuriam nereikia medikų pagalbos, veža išsimiegoti į kokią landynę ar benamių užimtą rūsį. Nuotraukoje kaip tik užfiksuotas toks epizodas, kaip nebepaeinantis girtuoklis iš miesto centro buvo nuvežtas pas likimo draugus į jų savavališkai užimtą rūsį.
Žvelgiant juridiškai, tai, ko gero, neteisėta. Bet ar teisėta medikus palikti vienus kovoti su visuomenės atmatomis? Juk vieno greitosios pagalbos reiso savikaina – apie 200 litų. Be to, kol medikai tamposi su alkoholikais po ligonines ir nakvynės namus, į bėdą pakliuvę padorūs žmonės priversti ilgiau laukti pagalbos.
Sigitas Stasaitis
