Pasak jos, tai rodo preliminarūs duomenys, surinkti Finansų ministerijai atliekant sisteminį situacijos vertinimą.
„Vertinant tuos preliminarius duomenis manyčiau, kad patys turbūt ir lošimo įstaigų turėtojai neįvykdė turbūt visų galimų veiksmų, kurie galėtų padėti užkardyti tokias situacijas“, – LRT televizijai penktadienį sakė G. Skaistė.
„Yra pareiga (lošimų organizatorių – BNS) pranešti apie įtartiną pinigų kilmę, nežinau, ar tas buvo padaryta, matyt, tyrimas į tą atsakys. Yra ir Atsakingo lošimo organizavimo gairės, kurios rekomenduoja tam tikrus veiksmus, kurie galėtų būti padaryti, jeigu matai, kad žmogus jau nebekontroliuoja savęs. Atrodo, kad tai taip pat nebuvo padaryta“, – pridūrė ji.
Konkrečių bendrovių ministrė neįvardijo, tačiau „BaltCap“ pinigus susigrąžinti civiline tvarka bando iš S. Stepukonio, kazino grupės „Olympic Casino Group Baltija“ ir jos akcininkės Estijoje „OB Holding 1“.
Atliks įvertinimą
Ministrės teigimu, atlikus įvertinimą, bus galima spręsti dėl poreikio keisti lošimų reguliavimą ar jų priežiūrą.
„Šiuo metu atliekame tam tikrą sisteminį vertinimą. Manau, kad gavę daugiau informacijos iš atsakingų institucijų, kokios poveikio priemonės buvo taikytos, kokie tikrinimai, ką darė lošimo įstaigos, matyt, bus galima pasiūlyti ir tam tikrų tobulinimo aspektų, kaip sistemą padaryti efektyvesnę, kad tokios situacijos nepasikartotų“, – kalbėjo G. Skaistė.
Europos prokuratūra penktadienį pranešė, kad Š. Stepukonis, kurio buvimo vieta šiuo metu nėra žinoma, pripažintas įtariamuoju dėl svetimo labai didelės vertės turto pasisavinimo.
Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl įtariamo ne mažiau kaip 27 mln. eurų „Baltcap“ fondo turto. Įtariama, kad šiuos pinigus Š. Stepukonis pralošė azartinių lošimų bendrovėse.
„Olympic Casino Group Baltija“ vadovas Tomas Palevičius šią savaitę sakė, kad pinigai į lošimams skirtą sąskaitą buvo pervedami iš sąskaitų, esančių Lietuvos finansų įstaigose, o lėšų kilmė buvo pagrįsta.
Jis teigė, kad dėl su Š. Stepukoniu susijusio atvejo įmonė buvo sulaukusi užklausų iš vieno Lietuvoje veikiančio banko, VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) ir informaciją perdavė. Nei T. Palevičius, nei institucijos neatskleidžia, kada šios užklausos buvo siųstos.
