„Manau, kad Europa galėtų sukurti finansų instrumentą panašų į turėtą per COVID-19 pandemiją, kuris leistu valstybėms, tokioms kaip Lietuva, kurios yra arčiau karo Ukrainoje, skolintis palankesnėmis sąlygomis. Tai būtų iš Europos pusės parodymas, kad jie nori, jog valstybės turėtų daugiau savo gynybos pajėgumų“, – ketvirtadienį Trijų jūrų iniciatyvos verslo forume Vilniuje teigė G. Skaistė.
Anot ministrės, be papildomo finansavimo, daugeliui Europos valstybių gali būti sudėtinga pasiruošti galimam konfliktui.
„Kai mes pradedame skaičiuoti, kiek reikia investuoti, jeigu norime pasiekti gynybos tikslus, gauname skaičius, kuriuos sunku pasiekti be panašių finansinių instrumentų. Žinoma, mes nenorime karo, bet tokios investicijos yra reikalingos jo išvengti“, – sakė ji.
G. Skaistė paminėjo, kad dalis Lietuvos gynybos pramonės jau yra finansuojama iš kitų Europos finansinių instrumentų, tokių kaip Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų.
„Šiuo metu mes turime RRF finansus, kurios mūsų investicijų agentūra INVEGA suteikia gynybos pramonės atstovėms, ko anksčiau negalėjome daryti“, – paminėjo ji.
Kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą
Kovo mėnesį prezidentas Gitanas Nausėda kartu su 13 kitų valstybių lyderių kreipėsi į ES pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektorių.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
Ketvirtadienį Vilniuje vyksta Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimas bei verslo forumas, kuriame tikimasi sulaukti dešimties užsienio valstybių vadovų. Į renginį atvyko ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Trijų jūrų iniciatyva siekiama skatinti spartesnį Baltijos, Juodosios ir Adrijos jūrų regiono vystymąsi ir bendradarbiavimą, didinant dalyvaujančių šalių tarpusavio ryšius transporto, energetikos ir skaitmenizacijos srityse. Taip pat norima stiprinti ES sanglaudą bei transatlantinius ES ir JAV ryšius.
Trijų jūrų iniciatyva jungia trylika ES valstybių narių: Austriją, Bulgariją, Kroatiją, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją, Rumuniją, Slovakiją, Slovėniją ir Graikiją. Iniciatyvos strateginės partnerės – JAV, Vokietija ir Europos Komisija.
Iniciatyvoje dalyvauja asocijuotosios šalys Ukraina ir Moldova.
