Remdamasis trimis šaltiniais, naujienų portalas „15min“ pirmadienį pranešė, kad Kyjivas paprašė Vilniaus pasidalyti dalimi turimos modernios ginkluotės – perduoti vokiškų savaeigių haubicų „PzH 2000“, norvegišką oro gynybos sistemą NASAMS ir daugiau amerikietiškų šarvuočių M113.
Apie tai, kad diskutuojama Ukrainai perduoti bent jau savaeigių haubicų savaitgalį namažai diskutavo gynybos specialistai, tinklaraštininkai. Šis klausimas, pasak jų, jautrus, nes Lietuva ir taip neturi didelių sunkiosios artilerijos pajėgumų, o ardyti to, ką turime, būtų neatsakinga. Šioms mintims netiesiogiai pritarė ir Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, šiandien pasakęs, kad „PzH 2000 ir NASAMS yra „sistemos, kurios turi kritiškai svarbų vaidmenį Lietuvos gynybai“.
Lietuva šiuo metu turi 18 modernių savaeigių haubicų „Pzh 2000“. Šiais savaeigiais pabūklais yra ginkluotos Vokietijos, Nyderlandų, Graikijos, Italijos, Kroatijos, Kataro bei Lietuvos kariuomenės. 2016 m. Lietuvos ginkluotosios pajėgos šias ugnies paramos sistemas įsigijo iš Vokietijos gynybos ministerijos.
Politikai pabrėžė, kad prieš atiduodant bet kokius ginklus reikia būti tikriems, kad jie bus greitai pakeisti naujais, o gynybos tinklaraštininkas Aleksandras Matonis skelbia esą Lietuva svarsto savaeiges haubicas įsigyti iš Pietų Korėjos. Visai neseniai Lietuvos delegacija taip pat lankėsi Pietų Korejos ginkluotės parodoje.
Apie tai (galimus pirkimus iš Pietų Korejos) kalba ir kiti ginkluotės žinovai, tuo pačiu kritikuodami šį galimą sprendimą, nes naujos ginkluotės įvedimas, remontas ir priežiūra užtruktų daug laiko ir nebūtinai pasiteisintų taip, kaip norima tikėti. Tiesa, politikai tokių kalbų nepatvirtina.
Ukrainiečių taip pat norimos oro gynybos sistemos NASAMS Lietuvoje yra dar visai neseniai, jos skirtos apsaugoti sausumos dalinius. Norvegijoje pagamintos sistemos į Lietuvą buvo atgabentos 2020 metais, NASAMS yra plačiausiai naudojama vidutinio nuotolio oro gynybos sistema NATO valstybėse. Lietuva planavo jų pirkti papildomų vienetų.
Kalbama, bet „niekas dar nėra aišku“
Prezidento patarėjas Kęstutis Budrys po valstybės gynimo tarybos pripažino, kad kalbėta apie tai, jog Lietuva diskutuoja kokią dar ginkluotę perduoti Ukrainai, bet tam reikia tyrimų ir išsamesnių pokalbių, tad šiuo metu niekas dar nėra aišku.
„Sprendimui priimti reikia platesnio įsivertinimo, finansinio pagrindimo, prie šio klausimo grįšime ateityje, ginkluotės klausimai uždaryti nėra. Vyksta diskusija su mūsų partneriais. <...> Mes buvome šalis, kuri paramą tiekė pirmiausiai, dar neprasidėjus karui, mes esame aktyvūs. <..>
Apie paramos tiekimą buvo kalbėta ir tarp prezidentų Gitano Nausėdos ir Ukrainos prezidento Volodymiro Zelenskio. Yra kalbama apie visas ginklų sistemas, taip pat ir su partneriais, kaip mes galėtume nesumažinti savo pajėgumų.
Procesas vyksta, vertinimas vyksta, turime turėti planą, kaip mes juos pakeistume, nes šiuo metu ji dirba, bet be plano mes to daryti (atiduoti) negalime“, – ne itin tiksliai apie galimą ginklų tiekimą Ukrainai kalbėjo prezidento patarėjas.
A. Anušauskas: Lietuva Ukrainai jau skyrė 50 šarvuočių M113
Ukrainą iš viso jau pasiekė 50 Lietuvos dovanotų šarvuočių M113, svarstant tolesnę karinę paramą reikės konsultuotis su NATO sąjungininkais, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
„Dėl karinės paramos Ukrainai – Lietuva kaip rėmė, taip ir rems. Priminsiu, kad vos prieš tris dienas Ukrainą pasiekė mūsų šarvuočiai, kuriuos mes išsiuntėme, ir dabar jau 50 šarvuočių M113 Ukrainai yra perduoti“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio pirmadienį žurnalistams sakė A. Anušauskas.
Anot jo, galimos karinės paramos Ukrainai klausimas taryboje nesvarstytas, aptarta padėtis regione – mobilizacija, galimi Rusijos piliečių prieglobsčio prašymai.
Ministras taip pat pabrėžė, kad tolesnę galimą paramą Lietuva Ukrainai svarstys konsultuodamasi su NATO partneriais, kadangi šaliai būtina išlaikyti savo įsipareigojimus Aljansui, užtikrinti Lietuvoje dislokuotų karių saugumą.
„Mūsų kariuomenė yra NATO kariuomenė, jos pajėgumas irgi svarbus ir mūsų sąjungininkams, kurie yra čia. Dėl to kiekvieną svarstymą, jei tai liečia pajėgumų mažinimą, atidavimą, turime tartis, kaip kompensuosime, ir su sąjungininkais. Yra daugelis klausimų, kurie nėra išsprendžiami labai greitai“, – kalbėjo jis.
Pasak A. Anušausko, siekiant kompensuoti praradimus, tikimasi ankstesnio JLTV šarvuotų visureigių atvykimo pagal kontraktą su Jungtinėmis Valstijomis.
„Lapkričio mėnesį, jie, matyt, atvyks, dar 50, prieš tai pernai atvyko 50. Mes norėtumėme greičiau, ne visada viskas vyksta pagal mūsų norus, bet visada yra tie pokalbiai“, – tvirtino A. Anušauskas.
Pasak A. Anušausko, prieš porą savaičių Ramšteino oro pajėgų bazėje Vokietijoje apie pusšimtis Ukrainą remiančių šalių akcentavo, kad Ukraina laukia nuolatinės ginkluotės gamybos ir tiekimo, taip pat karinės technikos remonto, aptarnavimo. Lietuva šiuo metu, pasak jo, remontuoja apie trečdalį Ukrainai skirtų vokiškų haubicų „PzH 2000“, vykdo ukrainiečių karinius apmokymus.
Klausiamas dėl Lietuvos galimybių perduoti ukrainiečiams šią ginkluotę, A. Anušauskas pabrėžė, jog Lietuva „nesvarstė tokių dalykų“.
PzH 2000 ir NASAMS kritiškai svarbūs Lietuvos gynybai
Ministro tegimu, „PzH 2000 ir NASAMS yra „sistemos, kurios turi kritiškai svarbų vaidmenį Lietuvos gynybai“, o NASAMS sistema yra vienintelė, sauganti karinę Šiaulių aviacijos bazę, ir yra „kritiškai svarbi apskritai visame NATO kontekste“.
Sunkiosios artilerijos pajėgumai, anot A. Anušausko, Lietuvoje nebuvo išvystyti ir gerokai atsilieka nuo visų kaimyninių valstybių.
„Turime vienintelį savaeigių haubicų batalioną, kuris yra pasiekęs pilnus pajėgumus, tai yra 18 vienetų. Kaimyninės valstybės, mūsų šiaurinės kaimynės – deja, jų pajėgumai yra kartais didesni (...). Šioje srityje Lietuva yra atsilikusi, pabrėžiu, kad tai nėra pajėgumas, kurių turime daug, kažkur rezerve pasidėję“, – sakė politikas.
Be šarvuočių M113, Lietuva Ukrainai yra perdavusi 105 mm haubicų, sunkiųjų minosvaidžių. A. Anušauskas pabrėžė, kad ši ginkluotė buvo ne rezervas, o naudojama pajėgumų dalis.
„Skirtumas nuo kitų valstybių, kad mes, matydami Ukrainos poreikį, atiduodame dalį savo pajėgumų. Sandėlius mes jau seniai ištuštinome. Ribą (kiek galime atiduoti – BNS), sunku apibrėžti, tai priklauso nuo situacijos Ukrainoje. Bet mes svarstome visus dalykus“, – sakė jis, dar kartą akcentavęs, kad tarp svarstymų nėra vokiškų haubicų ir NASAMS sistemų.
Jei atiduodame, turime atstatyti praradimą
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komentuodamas po valstybės gynimo tarybos susitikimo sakė, kad klausimai dėl ginklų tiekimo yra žinomi ir jie bus sprendžiami ateityje, esą dabar apie konkrečius ginklų siuntimus nekalbėta.
„Lietuva remia ir rems Ukrainą, tas yra labai svarbu. Tik šiandien mes apie tai iš esmės nekalbėjome, pasilikome tuos klausimus ateičiai ir tie sprendimai bus. Natūralu, kad kalbėti reikia, nes ta mobilizacija vistiek gali daryti poveikį fronte, todėl ukrainiečių vienų palikti negalima. Natūralu kad ginklų tiekimas lieka pagrindiniu darbotvarkės klausimu.
Jei rusai sutelkia pajėgas skverbtis toliau į Ukrainos gilumą, mes turbūt savęs paklausime ar padarėme viską, kad padėtume ukrainiečiams tai atremti. Šia prasme tai klausimas, kurį mes turėsime spręsti nuolat. <...> Ta parama ji bus, kokia ji bus negaliu komentuoti, nes tai tolesnių diskusijų reikalas. Kai tu atiduoti dalį ginklų, tu nori juos kuo greičiau atstatyti, tai viena iš esminių sąlygų bet kokiems svarstymams. Ar galime kompensuoti, kaip greitai tai galime padaryti? Taip, tai esminė sąlyga, bet aš to nesiečiau su dabartinėmis diskusijos apie tolesnę paramą“, – kalbėjo L.Kasčiūnas.
