Kraupios žudynės Denveryje (JAV) sukėlė diskusijų bangą visame pasaulyje. Dėmesio centre atsidūrė ginklų išdavimo tvarka. Lietuvoje taip pat ši tema neliko nuošalyje. Žmonės viešoje erdvėje pradėjo teikti siūlymus, kurių akcentais tapo tiek griežtesnė ginklų išdavimo tvarka, tiek vėlesnė jų tinkamo naudojimo kontrolė.
Portalo Balsas.lt kalbintas Policijos departamento Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala pabrėžė, kad ginkluotų išpuolių tikimybės Lietuvoje visiškai atmesti negalima: „Taip, tai tikėtina, kad ir kokia griežta kontrolė būtų, niekas nėra apsaugotas. Bet Lietuvoje, priešingai nei JAV, svarbiausias dėmesys kreipiamas į ginklą įsigyti siekiantį žmogų. Jis yra atidžiai tikrinamas pagal nustatytą tvarką, kuri iki šiol padėjo ir tikimės toliau pagelbės užtikrinti visuomenės saugumą.“
Prieš išduodant leidimą ginklui yra tikrinama asmens kriminalinė praeitis, jo sveikata, administracinės nuobaudos. Reikalinga pažyma, kad žmogus nėra ir nebuvo priklausomas nuo narkotikų. Be to, yra reikalavimai, kaip privaloma laikyti ginklą. Todėl prieš išduodant ginklą žmogus turi informuoti policiją, kur tą ginklą laikys. Ir policija turi teisę atvykti bei patikrinti ginklo laikymo sąlygas.
Tačiau šiokią tokią spragą įstatymuose vis dėlto galima įžvelgti. Pasirodo, kad įstatyme nėra nurodyta, kur su ginklu galima eiti, o kur ne. Tačiau, anot A. Čiupalos, įprasta, kad masinio susibūrimo vietose ir įvairių renginių metu apsaugos darbuotojai užtikrina, jog ginklas nebūtų įsineštas.
Pasiūlymai viešoje erdvėje
Bet visuomenė, ypač suaktyvėjusi po išpuolio Denveryje, turi savo nuomonę. Martynu Gedminu prisistatęs vyras tvirtino, kad jis yra „už“ griežtą ginklo kontrolę, bet jokiu būdu ne už ginklų draudimą:
„Nebūkime tokie naivūs. Sistemos griežtinimas (ypač Lietuvoje) turėtų eiti ta linkme, kad bet kuriuo metu, neįspėjus, ginklo turėtojas būtų tikrinamas. Ir jeigu jis su ginklu įkliūva būdamas neblaivus arba laiko ne pagal taisykles, tada praranda leidimą. Pačiam teko su tokiais ginklų turėtojais sėdėti prie alaus bokalo. Atkreipiau dėmesį, kad įkaušus juos dažniausiai „patraukdavo ant žygdarbių“. O taip neturėtų būti.“
Tas pats interneto vartotojas siūlė nepamiršti, kad kol JAV yra šaudomasi ginklais, Lietuvoje žmonės žūsta dėl vairuotojų, apsvaigusių nuo alkoholio: „Gal tik visuomenei atsibodo tos vietinių neblaivių vairuotojų sukeltos avarijos, todėl skaudus JAV atvejis atrodo kažkuo labai išskirtinis.“
Aivaru Čechamiru prisistatantis interneto vartotojas labiausiai stebisi JAV žiniasklaida, kuri rašiniuose kartoja klausimą su nuostabos gaidele: „Kas galėjo tai paskatinti?“
„Gal jie televizoriaus nežiūri? Šiais laikais kine žudikas ar vagis – itin gerbiama profesija. O ir save gerbiantis didvyris, įtvirtindamas savo tiesą, nesikuklina „nunešti“ bent kelias galvas“, – akcentavo A. Čechamiras.
Anot neprisistačiusio internauto, savigynai įsigytų ginklų kasmet daugėja, tačiau nužudymų ne: „Lietuviai – sveika tauta. Pastebimą pistoletų ir šautuvų pirkimo augimą 2008–2009 metais siečiau su sėkminga savigyna Subačiaus gatvėje ir žmogžudyste šalia Santariškių, kuomet namuose užpultas verslininkas spėjo išsikviesti policiją, bet per 10 minučių nuo patrulio iškvietimo iki atvažiavimo buvo nužudytas. Dar pridursiu, kad savigynai išduotų ginklų skaičiui sparčiai augant, žmogžudysčių ir pasikėsinimų skaičius sumažėjo beveik dvigubai – nuo 345 (2004 m.) iki 204 (2011-aisiais). Galbūt galioja geležinė koreliacija – kuo daugiau ginklų, tuo mažiau nužudymų?“
Ginklų skaičius auga stabiliai
Policijos departamento duomenimis, savigynai išduotų šaunamųjų ginklų skaičius kasmet auga stabiliai. Prieaugis dažniausia svyruoja nuo 1 tūkst. iki 1,5 tūkst. šaunamųjų ginklų per metus. Tiesa, palyginus 1997-ųjų ir 1998 m. duomenis galima įžvelgti neįprastai didelį šuolį, kai per metus ginklų išduota net apie 3300. Bet tam yra logiškas paaiškinimas.
Ginklai Lietuvoje (Policijos nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
„Nuo 1993 m. iki 1997-ųjų buvo leidžiama įsigyti ginklą nurodžius priežastis, kodėl gresia pavojus to žmogaus gyvybei ir sveikatai. Visą tai reikėdavo įrodyti remiantis dokumentais, o tą padaryti būdavo sunku. Vėliau toks reikalavimas buvo panaikintas. Todėl žmonės aktyviau pradėjo pirkti ginklus“, – pasakojo A. Čiupala.
Pašnekovą stebina, kad Lietuvoje savigynai gerokai daugiau įsigyjama pistoletų revolverių, o ne lygiavamzdžių šautuvų: „Lygiavamzdis šautuvas yra geriau nei revolveris. Jį naudojant sužalojimai nebūna tokie mirtini. Žinoma, sužalojimų pobūdis priklauso nuo šaudmens, nebūtinai nuo paties ginklo tipo.“
Paprašius palyginti savigynai įsigyjamų ginklų apimtis skirtingose šalyse, A. Čiupala teigė, kad tą padaryti sunku. „Galiu pasakyti, kad Lenkijoje pistoletai revolveriai savigynai apskritai neleidžiami. Ten galima įsigyti tik dujinius ginklus. O Latvijoje tvarka tokia pati, kaip ir Lietuvoje, tačiau pas mūsų kaimynus savigynai skirtus ginklus leidžiama laikyti tik namuose“, – pasakojo Licencijavimo skyriaus viršininkas.
Pameta arba pavagia
Tačiau kartais dėl pačių ginklų savininkų neatidumo susiduriama su rimtomis problemomis. Štai 2010 metais buvo prarasti (pavogti arba pamesti) 155 ginklai, 2011 metais – 124, o 2012 metais (iki 2012 m. liepos 29 d.) – 82 ginklai.
Jeigu žmogus dėl savo kaltės pameta ginklą, jam yra panaikinamas leidimas. O policijai tenka užsiimti ginklo paieška, šis yra įtraukiama į nacionalinę ginklų bazę.
„Ginklus radę lietuviai turėtų kreiptis į policiją. Jokiu būdu negalima to ginklo pasilikti sau. Taip galima sukelti pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Visiškai neseniai buvo atvejis, kai Lietuvoje rastas ginklas, kurio paiešką buvo paskelbę Švedijos pareigūnai. Tas ginklas buvo naudojamas vagystės metu“, – pasakojo A. Čiupala.
Pasitaiko atvejų, kai žmonės patys atsisako ginklų. Dažniausiai taip pasielgiama dėl amžiaus, kai asmuo jaučia, kad namuose laikomas ginklas nebepadės apsiginti. Netrūksta atvejų, kai žmogus savigynai skirtą ginklą „persirašo“ į medžioklinį.
Suprantama, kartais leidimą ginklui tenka panaikinti dėl itin objektyvių priežasčių. „Dažniausias atvejis, kai asmuo nešiojasi ginklą būdamas neblaivus. Žmonės pastebi, kad asmuo tą ginklą naudoja grasinimams ar tiesiog norėdamas „pasirodyti“, taip sukeldamas pavojų visuomenės saugumui. Tada leidimai naikinami ir ginklai paimami. O grąžinama arba ne priklausomai nuo pažeidimo sunkumo. „Jei teismas asmenį nuteisia dėl nusikaltimo padaryto ginklu, tada jam leidimas panaikinamas visam gyvenimui. Tuo atveju, kai asmuo padaro administracinį pažeidimą, tada leidimas ginklui gali būti išduodamas praėjus trims metams“, – pabrėžė A. Čiupala.
Taikomas amžiaus cenzas
Įsigyti ginklą anksčiausiai galima nuo 18 metų. Bet tokio amžiaus asmenims parduodami dujų balionėliai, elektrošokai arba pneumatiniai šautuvai. Taip pat sulaukus pilnametystės jau galima įsigyti medžioklei skirtus ginklus.
O iš esmės amžiaus cenzas priklauso nuo ginklo paskirties. Dujiniai ginklai Lietuvoje parduodami nuo 21-erių, pistoletai revolveriai – nuo 23 metų. Dėl dujinio ginklo įsigijimo išskirtinių reikalavimų nėra, tačiau norint nusipirkti kovinį pistoletą reikia išsilaikyti egzaminą policijos skyriuje.
„Leidimus ginklui reikia prasitęsti kas penkerius metus. Tiesa, iki 2011 kovo 1 d. buvo viena tvarka, vėliau ji buvo sugriežtinta. Dujinių pistoletų savininkai, kurie ginklus įsigijo iki minėtos datos, turi atvykti į policijos skyrių ir jį perregistruoti. Nors tą padaryti privaloma iki 2014-ųjų, tačiau geriausia nelaukti paskutinės dienos, nes prastovėti eilėse niekam nepatinka“, – ragino A. Čiupala.
