Ilgu laišku viešai padėkojęs ligoninės personalui ir kolegoms gydytojas gastroenterologas kartu išreiškė nusivylimą, kad su administracija nepavyko rasti bendros kalbos dėl, jo teigimu, darbui būtino medicininio aparato įsigijimo. Ligoninės vadovas gi atkerta, kad gydytojas iškėlė perteklines sąlygas, taip galiausiai pažeisdamas sutartinius įsipareigojimus.
„Apmaudu, tačiau per vienerius metus bendravimo su ligoninės administracija man nepavyko įtikinti, kad privalu laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų ir ligoninėje įsigyti profesionaliam darbui reikalingą įrangą. Nors dar metų pradžioje buvo žadama tą padaryti, tačiau vėliau ketinimų atsisakyta ir vietoje to imta persekioti mane. (...)
Kada pacientams dabar jau prieinama įranga, leidžianti teikti paslaugas aukščiausiu lygiu, nėra įsigyjama, metų pradžioje buvome sutarę sumažinti mano darbo krūvį iki tokia įranga (endoskopinis ultragarsas) bus įsigyta. Kada pažadus buvo atsisakyta vykdyti, vienintelė išeitis ir toliau dirbti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje buvo dar labiau sumažinti darbo krūvį. Po daugiau nei dviejų mėnesių derybų su ligoninės administracija dėl darbo krūvio sumažinimo nebuvo susitarta.
Vietoje sumažinimo, ligoninės vadovas nusprendė nutraukti mano darbo sutartį. Pabrėžiu, kad derybų metu neprašiau didesnės algos ar kitokios asmeninės naudos. Už daugiau nei 11 metų sunkaus ir nuoširdaus darbo, neatsakant nei vienam pacientui ir pagelbėjant visiems šioje ligoninėje, esu išlydimas Šiaulių ligoninės administracijos su įspėjimu dėl drausmės nesilaikymo“, – rašė jis socialiniame tinkle.
Jis pridūrė, kad norėdamas įvaldyti naujausias diagnostines procedūras vis daugiau laiko dirba aukštesnio lygio paslaugas teikiančioje Klaipėdos universiteto ligoninėje, į kurią darbuotis buvo pakviestas: „Ten atliekamos sudėtingos endoskopinės intervencijos operacinėje, naudojant moderniausią įrangą ir endoskopinį ultragarsą, taip užtikrinant aukščiausią paslaugų kokybę.“
Įsipareigojo atidirbti 10 metų
Respublikinė Šiaulių ligoninė (RŠL) naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad tokia gydytojo paviešinta informacija „netiksli ir net diskredituojanti“.
Gydymo įstaiga nurodė, kad visų pirma gydytojas J. Birutis pagal medicinos rezidentūros studijų finansavimo sutartį buvo įsipareigojęs ligoninėje gydytojo gastroenterologo pareigose ne mažesniu kaip 1 etato darbo krūviu išdirbti mažiausiai iki 2032 m. balandžio 1 d. Nutraukus darbo sutartį anksčiau, gydytojas būtų įpareigotas grąžinti lėšas už apmokėtas studijas.
„Tačiau pažeisdamas sutarties sąlygas, J. Birutis tris kartus (praėjusių metų rugsėjo pabaigoje, spalio pradžioje ir gruodžio viduryje) pateikė prašymus sumažinti darbo krūvį gydytojo gastroenterologo pareigose nuo 1 iki 0,75 etato dydžio, o vėliau ir – iki 0,5 etato dydžio darbo krūvio, savo prašymus grįsdamas tuo, kad tinkamam savo darbinių funkcijų įgyvendinimui jam būtina papildoma medicininė įranga.
Viena iš J. Biručio nurodomų sąlygų ar pageidavimų, kuriai esant jis neva sutiktų ligoninėje dirbti visu etatu, buvo ta, kad ligoninė Diagnostikos centro Endoskopijų skyriui nupirktų įrangą – ultragarsinį endoskopą, nors kiti gydytojai sėkmingai dirbo su turima, teisės aktų nustatyta tvarka sertifikuota, įranga“, – rašoma ligoninės atsakyme.
Ligoninės vadovybė teigė, kad toks reikalavimas gydytojo gastroenterologo pareigoms vykdyti laikytas kaip perteklinis.
„J. Biručio pasisakymai apie neva nesilaikymą teisės aktų reikalavimų neatitinka tikrovės. Ligoninėje puikūs ir kvalifikuoti specialistai profesionaliai dirba su saugia, sertifikuota ir tinkama medicinine įranga. Minėtas ultragarsinis endoskopas tikrai nepakenktų ligoninės darbui, bet ligoninė kasmet sudaro prioritetinį medicinos įrangos pirkimų planą, atlieka kaštų ir naudos vertinimą.
Įvertinusi visas aplinkybes ligoninė nusprendė, kad minimos įrangos aparatūros įsigijimas šiuo metu nėra prioritetinis, ligoninė turi pakankamai kokybiškų endoskopų, su kuriais dirba ir kiti gydytojai. Be to, prašomo ultragarsinio endoskopo pritaikymas yra siauras, daugiausia onkologiniams susirgimams diagnozuoti ir gydyti, kai laukiančiųjų gydytojo gastroenterologo konsultacijos paslaugoms teikti visiškai pakanka turimos ligoninės įrangos“, – dėstoma RŠL komentare ir priduriama, kad gavusi papildomą finansavimą ligoninė neabejotinai svarstytų įrangos įsigijimo galimybes.
Krūvį sutiko sumažinti laikinai
Visgi nurodoma, kad ligoninė ieškojo būdų visomis priemonėmis išlaikyti J. Birutį, kaip aukštos kompetencijos gydytoją, todėl sutiko laikinai sumažinti darbo krūvį.
„Kadangi tiek savivaldybė, kurios lėšomis buvo finansuojamos J. Biručio rezidentūros studijos, tiek ligoninė, kuri buvo leidusi laikinai susimažinti darbo krūvį, sprendė, kad šis sumažinimas negali būti begalinis ir neapibrėžtas, o sutartis turi būti vykdoma, buvo nuspręsta, kad reikalinga ligoninei su J. Biručiu pasirašyti susitarimą ir jame konkrečiai aptarti to krūvio sumažinimo laikotarpį. Dėl to buvo parengtas ir gydytojui išsiųstas susitarimo projektas, kurio jis po ilgo delsimo ir daugkartinių priminimų ir susirašinėjimo visgi nepasirašė“, – teigė ligoninės vadovas Mindaugas Pauliukas.
Šių metų rugpjūčio pirmomis dienomis, kaip aiškinama komentare, RŠL gydytojui dar kartą priminė apie sutartinius įsipareigojimus ir prašė apsispręsti – ar toliau dirba 1 etato krūviu, ar grąžina ligoninei savivaldybės sumokėtas lėšas už rezidentūros studijas.
J. Birutis pagal medicinos rezidentūros studijų finansavimo sutartį buvo įsipareigojęs ligoninėje gydytojo gastroenterologo pareigose ne mažesniu kaip 1 etato darbo krūviu išdirbti mažiausiai iki 2032 m.
Pasak įstaigos, gydytojas delsė pateikti savo atsakymą, o rugsėjo 12 ir 17 d. kreipėsi į ligoninę su savo advokatu, teigdamas, kad „ligoninės naudojama medicininė įranga yra nepriimtina ir netinkama darbui bei kaltindamas ligoninę psichologinio smurto naudojimu jo atžvilgiu ir kt. nebūtais dalykais.“
„Pažymėtina, kad J. Biručio nuomonė dėl sutartimi prisiimtų įsipareigojimų vykdymo keitėsi ne kartą. Keletą kartų prašė paskaičiuoti tikslią jo grąžintiną sumą, kitais atvejais teigė, kad pinigų negrąžins, neva, negali vykdyti įsipareigojimų dėl ligoninės kaltės“, – savo įvykių versiją dėstė ligoninė.
Pasak RŠL, J. Birutis toliau esą nepaisė sutarties sąlygų ir prašė nuo šių metų lapkričio 1 d. sumažinti darbo krūvį iki 0,1 etato, o, nesant tokių galimybių, nutraukti darbo sutartį. „Taip pat prašė paskaičiuoti jo grąžintiną sumą“, – teigė ligoninės vadovas.
Jis pridūrė, kad prašymo sumažinti krūvį netenkino ir nurodė, kad darbo sutartis, kaip esą prašė pats gydytojas, bus nutraukta spalio 31 d. pagal LR DK 55 straipsnį 1 dalį (darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių). Tuo pačiu nurodyta, kad ligoninė reikalaus arba sumokėti lėšų dalį, kuri sumokėta už studijas ir neatidirbta, arba sudaryti jų grąžinimo grafiką.
Gydytojas: ligoninė iškraipo faktus
Susisiekus su pačiu gydytoju J. Biručiu, jis tvirtino, kad ligoninė iš esmės iškraipo faktus.
„Mano santykiai su administracija visuomet buvo grindžiami siekiu pagerinti gydymo kokybę ir pacientų gerovę. Tačiau šiame konflikte akivaizdu, kad vadovų sprendimai neatitinka šių principų, priešingai – sumenkina onkologinėmis ligomis sergančių žmonių teisių svarbą. Endoskopinis ultragarsas, remiantis Europos gydytojų endoskopuotojų gastroenterologų gydymo gairėmis, privalo būti įstaigose, kurios atlieka endoskopinę retrogradinę cholangiopankreatografiją.
Tokių operacijų per 2023 m. Šiaulių ligoninėje atlikome 380. Taip pat endoskopinis ultragarsas naudojamas sergant sunkiomis kasos ligomis, kai formuojasi ribotos skysčio sankaupos pilvo ertmėje ir jas taikant ultragarsą saugiai galima nudrenuoti į skrandį. Iki šiol tokios procedūros buvo atliekamos be ultragarso, kas komplikacijų riziką padidina kelis kartus.
Administraciją pernai gegužę supažindinau su endoskopinio ultragarso poreikiu ligoninėje, paaiškinau, kad jis yra privalomas pagal taikomus teisės aktus. Būtent endoskopinis ultragarsas yra reikšmingai efektyvesnis būdas diagnozuoti virškinamojo trakto bei aplinkinių organų ligas, vėžinius susirgimus, atlikti virškinamojo trakto procedūras lyginant su šiuo metu ligoninės naudojama įranga“, – portalui tv3.lt aiškino jis.
Gydytojas pasakojo aiškinęs RŠL direktoriui, „kaip padidinus endoskopinių paslaugų kiekį galima užsidirbti šio prietaiso pirkimui reikalingų pinigų ir ne tik teikti dabar teisės aktų reikalaujamas bei kitose įstaigose prieinamas procedūras, tačiau ir neturėti finansinio nuostolio“.
Pasak gydytojo, ligoninės vadovas patikino, kad pirkimas bus vykdomas skubos tvarka. „Per ateinančius 6 mėn. Endoskopijų skyrius ne kartą buvo informuotas ligoninės direktoriaus, kad įstaiga perka prietaisą. Tačiau pasiteiravus viešųjų pirkimo skyriaus, buvome informuoti, jog toks pirkimas net nebuvo inicijuotas.
Gruodžio mėnesį, kada ultragarsinis endospkopas nebuvo įsigytas, paprašiau ligoninės sumažinti mano darbo krūvį iki 0,5 etato. Mes sutarėme su ligoninės administracija, kad yra nepriimtina dirbti su įranga, kuri neatitinka šiandien keliamų bei Lietuvoje pripažįstamų reikalavimų bei nesuteikia šiuo metu realiai prieinamos kokybės nei medikui, nei pacientams, darbas su kuria gali lemti tragiškus padarinius pacientams, kada rimti susirgimai gali būti nediagnozuojami dėl nepakankamos įrangos“, – dėstė J. Birutis.
„Esu pasirengęs dirbti sutarta apimtimi, kai užtikrins deramą darbo vietą“
Jis nurodė, kad šių metų paskutinėmis vasario dienomis savivaldybės administracijos komisijos posėdyje ligoninės direktorius paminėjo, kad trūkstama medicininė įranga bus įsigyta 2024 m. II pusmetį. Teigiama, kad kartu nuspręsta nekeisti ir sutarimo – gydytojo krūvis lieka sumažintas, iki kol ligoninė įsigis minimą įrangą.
„Kovo mėnesį ligoninės teisės skyrius atsiunčia naują sutartį susipažinimui ir pasirašymui. Skaitant šią sutartį pastebėjau punktą, kuriame nurodoma, jog man leidžiama dirbti 0,5 etato darbo krūviu iki šių metų pabaigos. Jei iki to laiko nenuperkamas aparatas, nuo kitų metų sausio turiu pradėti dirbti 1 etato darbo krūviu. Pastebėjęs šią klaidą informavau, jog, savivaldybės nutarimu, mano sumažintas darbo krūvis turi būti iki ŠRL nusipirks endoskopinį ultragarsą.
Ligoninės direktorius, nepaisant jo Šiaulių miesto savivaldybei ir man duoto įsipareigojimo, ima pabrėžti ligoninės personalui, kad endoskopinis ultragarsas reikalingas tik tam, kad aš kaip gydytojas atlikčiau naujų procedūrų, kuriomis galėčiau reklamuoti save kaip gydytoją. Jaučiamas nepasitenkinimas iš ligoninės administracijos“, – pasakojo gydytojas.
Vėliau jis patvirtino sulaukęs minėto ligoninės pranešimo, kur griežtai reikalaujama jo arba padidinti darbo krūvį iki 1 etato, arba grąžinti lėšas už studijas.
„Mano santykiai su administracija visuomet buvo grindžiami siekiu pagerinti gydymo kokybę ir pacientų gerovę. Tačiau šiame konflikte akivaizdu, kad vadovų sprendimai neatitinka šių principų, priešingai – sumenkina onkologinėmis ligomis sergančių žmonių teisių svarbą“, – sakė J. Birutis.
„Tačiau metų pradžioje savivaldybės nutarimo metu nurodyta sąlyga sumažinti krūvį, iki kol ligoninė nusipirks endoskopinį ultragarsą, ignoruojama. Be to, rugpjūčio 28 d. Šiaulių ligoninė savivaldybei nurodo, kad neva „J. Birutis planuoja grąžinti rašte lėšas, sumokėtas už jo rezidentūros studijas“. Tai visiška netiesa. Aš esu pasirengęs dirbti ligoninėje sutarta apimtimi, kai tik ligoninė užtikrins man deramą darbo vietą“, – tvirtino gydytojas.
Pasak jo, nors gydymo įstaigos direktorius viešai akcentuoja įsipareigojimus ligoninei 10 metų, tačiau savo pareigas turi ir ji pati.
„RŠL įsipareigojo man suteikti „gydytojo gastroenterologo darbo vietą“, tačiau šiai dienai šio savo įsipareigojimo nevykdo. (...) Noriu akcentuoti, kad ne aš vienas manau, jog endoskopinis ultragarsas yra būtinas tretinio lygio ligoninei. Šių metų rugsėjį Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba davė oficialų atsakymą dėl endoskopinio ultragarso būtinumo“, – tvirtino J. Birutis ir pridūrė, kad Akreditavimo tarnyba jam nurodė „kreiptis į įstaigos vadovą ir išsakyti specialistų poreikį gastroenterologinių intervencijų metu naudoti teisės aktuose numatytą įrangą“.
Ėmė jausti psichologinį spaudimą
Pati ligoninė portalą tv3.lt taip pat informavo, kad visada geranoriškai ir lanksčiai atsižvelgė į J. Biručio teikiamus prašymus ir sudarė jam galimybes tinkamai dirbti, derino jo darbo grafikus, sutiko išleisti nemokamų atostogų, kaip darbuotojui, auginančiam vaiką iki 14 metų, ir suteikė kitas priklausančias papildomas poilsio dienas. Vis tik RŠL vadovybė įžvelgia, kad J. Birutis galbūt galėjo piktnaudžiauti teise, mat nemokamų atostogų metu neva teikė konsultacijas Plungės ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje.
Gydymo įstaiga taip pat nurodė, kad J. Birutis spalio mėnesį neatvyko į darbą pagal grafiką numatytomis 4 dienomis, tačiau esą nepateikė pasiaiškinimą, kodėl nepasirodė darbe, pagrindžiančių dokumentų (vėliau nurodoma, kad išduotu nedarbingumu pateisino tik vieną dieną). Dėl to, kaip aiškina RŠL, spalio 30 d. gydytojas raštu įspėtas dėl darbo drausmės laikymosi.
„Įspėjimas nėra laikomas nuobauda ir nesukelia jokių teisinių pasekmių darbuotojui, o yra tik įspėjimas darbuotojui, kad už kitą analogišką pažeidimą gali (netgi ne bus) būti atleistas iš darbo. Todėl J. Biručio pasisakymai dėl to įspėjimo viešoje erdvėje yra tik jo klaidingi pamąstymai ir ligoninės šmeižimas.
Tuo metu paties spalio 16 d. prašymu darbo sutartis su J. Biručiu nutraukta spalio 31 d. darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių ir be jokio įspėjimo“, – dėstoma ligoninės atsakyme.
Nesitikėjo, kad administracija priims tokį radikalų sprendimą
Pats J. Birutis gi pateikė kitokius aiškinimus: „Rugsėjį ligoninės vadovas pradeda „nešvarią akciją“ prieš mane ir mano šeimą, skambindamas į kitas gydymo įstaigas, kuriose aš dirbu, klausinėdamas mano vadovų kitose gydymo įstaigose, kokiu krūviu aš dirbu ir pan.
Mane atstovaujanti advokatų kontora (jos pagalbos nusprendžiau prašyti stebėdamas vykstantį mobingą prieš mane ir suprasdamas, kad neturiu nei laiko, nei kompetencijos ginčams su ligoninės administracija) direktoriui raštiškai nurodė liautis taip elgtis, Šiaulių miesto savivaldybės administracija informuojama apie nederamą jo elgesį.“
Gydytojas pasakojo, kad norėjo pasinaudoti nemokamomis atostogomis iki lapkričio pirmosios dienos dėl šeiminių aplinkybių, nuo kada turėjo atsirasti žmogus, padėsiantis prižiūrėti vaikus.
Kalbėdamas apie ligoninės įvardijamas pravaikštas jis nurodė, kad įprasta praktika, jog darbo grafikai suderinami su gydytojais pagal jų darbo galimybes iki ateinančio mėnesio pradžios: „Mano spalio grafikas taip pat buvo suderintas, viešai paskelbtas spalio 4 d. Tuo metu spalio 17 d. Diagnostikos centro vadovė savo nuožiūra savavališkai pakeitė spalio mėnesio budėjimų grafiką, neatsiklaususi gydytojų.
Bandant centro vadovę informuoti, jog atsisakau šių budėjimų, buvau ignoruojamas. Tuo metu sirgo visi trys vaikai, todėl dalijomės buitį ir darbą su žmona, taip pat turiu įsipareigojimų kitose gydymo įstaigose, kuriose jau paskirti pacientams vizitų laikai ir netaikoma suminė darbo valandų apskaita. Tas pats pakartojama ir tarnybiniu raštu raštiškai. Pavaduotoja ignoravo tarnybinį raštą. Atėjus pakeisto darbo grafiko dienai sulaukiu reikalavimo pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą.“
Spalio 16-ąją gydytojas nurodė pateikęs prašymą sumažinti darbo krūvį iki 0,1 etato. „Formaliai tokią teisę turiu pagal DK 40 str. 5 d. – būtent kada vaiką iki 8 metų auginantis darbuotojas prašo susitarti dėl ne viso darbo laiko, darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą. Tokia yra Valstybinės darbo inspekcijos pozicija.
Faktiškai nuolatinis administracijos persekiojimas skatino susimažinti darbo krūvį. Tačiau noras dirbti operacinėje ir užtikrinti sudėtingų endoskopinių paslaugų atlikimą Šiaulių apskrities gyventojams stabdė nuo visiškos darbo sutarties nutraukimo (net ir neturint būtinos visos įrangos). Rašte administracijai rašiau, kad, jei nėra galimybių sumažinti darbo krūvį, tada nutraukti darbo sutartį. Tačiau tikrai nesitikėjau, jog administracija priims tokį radikalų sprednimą“, – apgailestavo gydytojas.
Jis sako kreipęsis į Valstybinę darbo inspekciją, kuri nurodė, jog vadovaujantis minėto straipsnio dalimi darbo krūvio sumažinimas yra galimas. „Juolab kad kitiems gydytojams Endoskopijų skyriuje jau taip buvo atlikta. Tačiau administracija pasirinko darbo santykių su manimi nutraukimą“, – nusivylimo neslėpė J. Birutis.
Savivaldybė skaičiuoja grąžintinos sumos dydį
Šiaulių miesto savivaldybės Sveikatos reikalų koordinatorės pareigas laikinai einanti Kristina Strupienė portalui tv3.lt patvirtino, kad J. Birutis ir ligoninė buvo sutarę, kad jai 2024 m. II pusmetį įsigijus trūkstamą įrangą, nuo 2025 m. gydytojas tęstų įsipareigojimus dirbdamas 1 etato darbo krūviu.
Savivaldybė nurodė dar prieš metus sulaukusi ligoninės rašto dėl Biručio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo susimažinant darbo krūvį nuo 1 iki 0,75 etato. Šių metų vasarį sulaukus prašymo sumažinti krūvį iki 0,5 etato, buvo priimtas lankstus sprendimas.
„Susipažinusi su informacija komisija, atsižvelgdama į susiklosčiusią situaciją, didelį gydytojų gastroenterologų trūkumą savivaldybėje, priėmė lankstų sprendimą, leidžiantį J. Biručiui atidėti įsipareigojimų vykdymą iki kol ligoninė įsigis reikiamą medicinos įrangą“, – nurodoma atsiųstame atsakyme.
K. Strupienė atkreipė dėmesį, kad Šiaulių miesto savivaldybė nėra ligoninės steigėja: „Vis tik šių metų rugpjūčio mėn. ligoninė raštu informavo savivaldybę, kad peržiūrėjo medicinos įrangos pirkimų planą, atliko kaštų bei naudos vertinimą ir priėmė sprendimą, kad prašomos aparatūros įsigijimas šiuo metu nėra prioritetinis, kad J. Birutis planuoja grąžinti lėšas, sumokėtas už jo rezidentūros studijas. Prašymo dėl naujų terminų nustatymo negauta.“
Ji pridūrė, kad lėšos už neišdirbtą laikotarpį turėtų būti grąžinamos, o grąžintina suma šiuo metu yra apskaičiuojama. Šis klausimas bus svarstomas lapkričio 18 d. vyksiančiame komisijos posėdyje.
