Projekte siūloma paleisti iš įkalinimo įstaigų moteris su vaikais, vyresnius nei 65 metų asmenis bei tuos, kurie nusikalto būdami nepilnamečiais. Amnestija esą nebūtų taikoma įkalintiems daugiau nei 20 metų, nusikaltusiems pakartotinai, žudikams, žagintojams bei pripažintiems recidyvistams.
Socdemas Vytenis Povilas Andriukaitis sakė, kad remiasi teismo medicinos praktikos tyrimais, kurie byloja, kad daugelis atbuvusiųjų kalėjime daugiau, kaip pusę skirtos bausmės termino, turi didelių psichologinių problemų ir sunkiai integruojasi į visuomenę. Pasak jo, net ir neilgas laikas patekusiems už grotų pirmą kartą – pakankama bausmė.
Visiškai nuo bausmės būtų atleisti už baudžiamuosius nusižengimus nuteisti asmenis, jei jie bausti už nesunkius ir apysunkius tyčinius arba dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus nuteistus asmenis, kuriems skirta ne daugiau kaip 4,6 metų laisvės atėmimo.
Amnestija būtų taikoma, jeigu nusikaltimai padaryti iki 2009 metų birželio 1 dienos imtinai. Ji turėtų būti įvykdyta per 3 mėnesius nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Seimas po pateikimo jau yra pritaręs šiam projektui.
Geriau pataisyti kodeksą
Teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris pasisakė ir prieš pernai siūlytą amnestiją, nuomonės nekeičia ir abejoja jos reikalingumu. „Man toks humanizmas primena totalitarinės valstybės praktiką – pradžioj sukišame į kalėjimus, ką galime, paskui parodome, kad esame humaniški ir dalį jų paleidžiame“, - ironizavo jis.
R. Šimašius priminė, jog pernai Seimas amnestijos pasiūlymo nesvarstęs. Tuomet į laisvę būtų išėję virš 700 nuteistųjų, o dar 2 400 iš jų bausmė būtų buvusi sutrumpinta. „Jei jau norima, kad įkalinimo įstaigose būtų mažiau senukų ir nepilnamečių, tai verčiau keiskime baudžiamąjį kodeksą ir įgyvendinkime kitas programas“, – sakė ministras. „Sukurkime veiksmingą bausmės atidėjimo bei lygtinio paleidimo sistemą“, - pridūrė jis.
Anot ministro, nereikia turėti iliuzijų, kad daug sutaupysime paleisdami nuteistuosius. „Tada sakiau ir pasikartosiu – sutaupysime maistui ir patalynei, bet tai ir viskas. Taip – kalėjimų perpildymo problema egzistuoja, bet tokie sprendimai nėra išeitis“, - tikino jis.
Jam antrino ir kalbinti Kalėjimų departamento pareigūnai, pasak kurių, didesnioji dalis amnestuotųjų netrukus sugrįš į įkalinimo įstaigas, tik bus spėję visuomenei padaryti dar daugiau žalos. Jie primena, kad po visų septynių Lietuvoje taikytų amnestijų, kalinių skaičius vėliau vėl didėdavo ir nuolatiniai klientai paskui save atsivesdavo naujokų.
Iniciatoriai šaiposi
V. P. Andriukaitis į tai atsakė šaržuodamas ministro žodžius: „Gal tada ministras siūlytų krizės sąlygomis išvis neišleisti iš kalėjimų tų, kuriems net ir pasibaigė terminas? Juk jie išeina kasdien. Sodinkim naujus ir nebepaleiskim nieko". V. P. Andriukaitis priminė, jog pats yra gimęs J. Stalino lageryje, iš kurio jo šeimą paleido tik „minkštesnio“ sovietų lyderio Nikitos Chruščiovo amnestija.
„Visos demokratinės šalys turi proginio paleidimo praktiką, amnestijos ir malonės procedūras. Ministrui derėtų pasiskaityti kokių protingų knygų ar pasitarti su specialistais. Apskritai, tokie pasisakymai yra iš serijos „no comments“. “
*****
Kalėjimų departamento duomenimis, 2009 metų gruodžio 8 dieną Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomas 8751 asmuo (7622 nuteistieji it 1129 suimtieji).
Per dešimt 2009 m. mėnesių šalyje užregistruotos 69 910 nusikalstamų veikos, t. y. 8,2 proc. daugiau negu tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu. Sunkių ir ypač sunkių nusikaltimų padaugėjo 20,9 proc.
Paskutinį kartą amnestija skelbta 2002 metais minint Lietuvos Konstitucijos dešimties metų sukaktį.
