Kaip jis sakė naujienų portalui tv3.lt, nepaisant to, kad savo amžiaus iš esmės nejaučia, kartu supranta, jog išgyvena išmintingą gyvenimo laiko tarpą, ir už daugelį dalykų pastaruoju metu jaučiasi ypatingai dėkingas.
Gimtadienio tradicijos šiais metais teko atsisakyti
J. Smoriginas visuomet turėjo labai aiškią savo gimtadienio tradiciją, deja, šiais metais šventę teks paminėti kitaip.
„Tradicijos buvo, bet ne veltui sakoma, kad žmogus planuoja, o Dievas juokiasi… Pandemija viską pakeitė. Savo gimtadienį kiekvienais metais švenčiu Paryžiuje. Čia visuomet savaitei važiuodavau ir su žmona, ir su vaikais. Mes nesiausdavome, bet aplankydavome žymias vietas, kurios pakrauna. Žinoma, kažkiek ir apsipirkdavome – juk tai shoppingo Meka“, – šyptelėjo pašnekovas.
Pasikeitus planams, pasikeitė ir visa šventės koncepcija. Dabar Jurijus gimtadienį ketina sutikti dviese, su žmona, toli nuo miesto. Anot choreografo, jei neišeina šventės švęsti taip, kaip buvo suplanuota, svarbu ją paminėti bent su brangiausiu žmogumi.
„Nuo kovo vidurio, kai prasidėjo karantinas, gyvenu prie Druskininkų – juokais sakau, kad gyvenu savo dvare. Sodybą turiu daugybę metų ir dabar ji tikrai labai pasiteisino. Ten labai tinkama vieta, o ypatingai tada, kai užpuola tokios negandos. Taip pat sodyba yra gera tuo, kai norisi pabėgti nuo savo nesėkmių, ar, atvirkščiai, sėkmių“, – sakė žinomas vyras pridėdamas, kad į tikruosius namus Vilniuje dabar grįžta labai retai.
Prabilęs apie praėjusius metus, Jurijus neslėpė – jie buvo geri: „Mano amžius dabar yra toks filosofinis, tad galiu tiesiog pasidžiaugti, jog esu visiems reikalingas. Galbūt ne tiek, kiek norėčiau, bet, vėlgi, paminėsiu, kadangi mano amžius dabar yra išmintingas amžius, aš labai gerai įvertinu visą savo situciją, ką aš gaunu.“
Vis dėlto, anot, jo, Lietuvoje galima pastebėti ir savotišką jaunystės sindromą. „Jei tau virš 50 metų, jauni žmonės praktiškai atidaro kapus, ir siūlo greičiau išeiti (šypteli). Aišku, prie viso to prisideda ir visos valstybės elgesys su 60-mečiais – toks jausmas, kad jie tiesiog apsidžiaugė, kad ta pandemija užėjo, nes buvo ir labai nemielų akibrokštų su bankais. Juos patyriau ir pats. Bet mano amžius padėjo man visame tame susivokti ir aš pradėjau pliusuoti visus tuos teigiamus dalykus, kurie vyksta mano gyvenime. Ir aš apsidžiaugiau“, – atviravo choreografas.
J. Smoriginas pridėjo, kad pasitikėjimo savimi pastaruoju metu suteikia ir darbai – Druskininkuose įvykusios 2 baleto stovyklos bei „Moterys meluoja geriau“ serialo filmavimas.
„Tiek metų prašokęs Lietuvos Operos ir Baleto teatre, niekuomet nebūdavau komedijiniame žanre, dažniausiai atlikdavau dramatiškus vaidmenis. O čia toks daugiau prie humoro tas mano Šmakovas“, – sakė Jurijus.
Iššūkiai ir malonumai filmuojantis seriale „Moterys meluoja geriau“ prideda pasitikėjimo
J. Smoriginas teigė į Vilnių, senamiestyje esantį savo būstą, dabar atvykstantis tik serialo „Moterys meluoja geriau“ išvakarėse, mat filmavimai kartais prasideda net ir 7 valandą ryto. Vis dėlto būti to dalimi jam – labai malonu.
„O šiaip Vilniuje nėra ką veikti, net ir pagal mano tiesiogine baletmeisterio profesiją. Man labai gaila savo kolegų, kuriems taip nepasisekė, ir dabar jų profesijoje yra tokia mirtis, toks didelis taškas padėtas be ateities. O baleto žmonėms svarbi kiekviena diena – kaip trokštančiam lašas vandens“, – pastebėjo jis.
Žinomą televizijos veidą džiugina ir tai, kad šiais metais čia gausu naujų kolegų, daugybė jaunų žmonių. „Su Ramūnu Rudoku dirbti labai gera – vadinu jį prancūzišku režisieriumi. Tai jis aktorius, tai – režisierius. Su juo nėra jokių konfliktų, o taip pat jis labai gerbia artistą. Man dėl to labai smagu. Tiesa, kartais man smagu ir tada, kai man uja, nes mano profesijoje to labai reikėjo. Dėl to labai gerai dabar atskiriu tokius gražius dalykus. Kartais Ramūnui net pasakau, kad būtų geriau, jei jis iš manęs pareikalautų daugiau“, – besišypsodamas sakė jis.
Tiesa, „Moterys meluoja geriau“ filmavimo aikštelėje Jurijus – pats vyriausias: „Man tai labai patiko – aš truputį galiu juos pašokdinti, nors iš tiesų to nė nereikia. Čia daug jaunų, draugiškų žmonių, kurie į mane žiūri labai pagarbiai – mane tai gal kiek net pykdo (juokiasi). Aš turiu vieną bėdą – nejaučiu amžiaus. Gal tai ir gerai. Iki šiol ant dviejų kėdžių padarau špagatą. Sukriošimas mane bent kol kas aplenkė – tikrai džiaugiuosi savo genais, gal tai padės ir vėliau.“
Choreografui malonūs ir visi iššūkiai, daugiau jėgų pareikalaujančios scenos – anot jo, matyt, per tiek metu režisieriai puikiai suvokė jo sportinį pradą, nesijaudina, jog gali kažkas atsitikti.
Už savo vaidmenį J. Smoriginas yra be galo dėkingas. Tiesa, jei atsirastų proga išbandyti save kaip aktorių ir dažniau, ji mielai tai priimtu. „Mes visi, kurie filmuojasi serialuose, žinome, kad tai yra greitas produktas. Tekstai būna sudėtingi, tačiau šiais metais jie labai puikūs, apdirbti, pritaikyti kiekvienam personažui. Aišku, įdomu būtų jei pakviestų ir į kokį kitą serialą – filmavimo aikštelėje galėtum todėl būti daugiau. Juk viskas priklauso nuo praktikos, veiksmo dažnumo. O dabar džiaugiesi tiek, kiek turi – kiek aktorių vaikšto bedarbių. Aš Dievo į medį tikri nevarau“, – sakė jis.
Akimirkomis iš savo gyvenimo ar filmavimo aikštelės J. Smoriginas kartais pasidalija ir socialiniuose tinkluose – čia choreografas yra ganėtinai aktyvus. „Kai kurie galvoja, kad socialiniuose tinkluose reikalinga iššaukti į save kažkokią ugnį. Bet nereikia. O jei kažkas ir sukritikuoja, tuoj pat didelė žmonių banga mane ima ginti, nes turiu daug draugų nuo to TV3 epogėjinio laikotarpio. Bet mano informacija nebūna tokia, kuria siekčiau suerzinti žmones – aš tokiais dalykais stengiuosi neužsiimti, ir manau, kad to visiškai nereikia“, – savo nuomone pasidalijo jis.
Neseniai J. Smoriginas ėmė naudotis ir „Instagram“. Tiesa, visa tai – tik iš profesinių paskatų.
„Instagram“ mano pasaulis irgi daugiau yra šokio žmonės, vaikai, paaugliai. Pas kai kuriuos sekėjų yra tūkstančiais, bet man tokios publikos nereikia, man iššūkių nereikia. Aš glaudžiuosi prie tų žmonių, kurie nori daugiau profesionalaus meno, gražių, subtilesnių dalykų, kur daugiau išminties, proto, o ne kažkokios tuštybių mugės, buržuazinio glamūro. Aišku, didesnė dalis jaunimo to trokšta, bet aš tą laiką jau praėjau. Ir dariau tą patį – vaikščiojau su džinsais, 45 centimetrų kliošais, plaukai buvo žemiau pečiau. Savo laike buvo ta mada, kuri buvo, aš tą praėjau, ir dabar kažko panašaus man nereikia“, – su šypsena pokalbį baigė jis.
