Šiaulių Didždvario gimnazijos aktų salėje visą savaitę veikė paroda „Iš aukso fondų“, skirta Didždvario gimnazijos 115 metų jubiliejui. Kartu šis renginys skirtas ir Šiaulių miesto 777 gimtadieniui. Apžiūrėti parodą buvo kviečiami visi šiauliečiai ir miesto svečiai.
Parodos rengėjai Didždvario gimnazijos mokytojai: technologijų mokytojai Audronė Zibalienė, ir Jolanas Baršauskas bei dailės mokytoja Jovita Ratnikienė.
Kaip pasakojo technologijų mokytoja metodininkė Audronė Zibalienė, tai, kas šioje parodoje buvo eksponuojama, veikiau galima buvo vadinti ne paroda, o kūrybišku ir pilnu atradimų procesu. Darbai, saugoti mokykloje daugiau kaip 15 metų, dėlioti iš lentynos į lentyną, keliavę iš vieno kabineto į kitą. Keliantys šiltus prisiminimus apie kiekvieną jų autorių. Anot mokytojos, paroda ypatinga: maži kūrinėliai, bandymai, pažaidimai su medžiagomis, pavieniai ar sujungti į temines kompozicijas – tai tik gairės, leidžiančios suprasti, kaip formos ir spalvos, linijos išraiška tampa meno kūriniu, supažindinantys su įvairiomis technikomis bei skatinančios improvizuoti ir eksperimentuoti, atrasti įvairių įdomių raiškos galimybių.
Parodoje pristatyti ir kūrybiniai gimnazistų darbai iš įvairių projektų. Technologijų vyr. mokytojas Jolanas Baršauskas supažindinęs mokinius su medžiagų įvairove, apdirbimo būdais, konstravimu, parodoje pristatė įvairia technika atliktus darbus. Mokiniai mokėsi medienos sendinimo, smėliavimo, įvairių paviršių graviravimo, pirografijos ir daugelių kitų.
Svarbią ekspozicijos dalį užima dailės kūriniai – mažytė dalis to, ką mokiniai sukūrė 10-15 metų laikotarpiu. Dailės vyr. mokytoja Jovita Ratnikienė pasakojo, kad pradėjus dėlioti, rūšiuoti ir atrinkinėti darbus, ta „mažytė dalis“ pasirodė ne tokia jau ir maža. „Nes kai akys, rankos ir širdis prisiliečia prie praeities, atrankos kriterijai paprasčiausiai nustoja veikę“. Darbų atranką atliko ne tik dailės mokytoja, bet ir dabartiniai jos mokiniai.
Surengta ekspozicija „Iš aukso fondų“ nebuvo vientisa temos ar technikos prasme (to ir nesiekta), tačiau darbai organiškai susijungė į nedalomą visumą, kurios kitaip nei nuoširdžia nepavadinsi.
