J.Balčikonio gimnazijos stadionas pretenduoja sumušti miesto rekordą ne tik kaip ilgiausiai statomas, bet ir kaip brangiausiai miesto kišenei atsiėjęs mokyklos sporto aikštynas. Daugiau nei porą milijonų litų į jį jau investavusi Savivaldybė per trejetą metų stadiono neužbaigė, o statybininkams už nieką turės pakloti kelis šimtus tūkstančių litų.
Sumokės už nieką
Meras Povilas Vadopolas aiškina, esą į tokią absurdišką situaciją galus ir taip vos sudurianti Savivaldybė pateko dėl biurokratinių peripetijų – Viešųjų pirkimų tarnyba neleido pratęsti su nuo 2008-ųjų stadioną stačiusiu Panevėžio statybos trestu (PST) sutarties, nors darbai dar neužbaigti.
Pasak mero, atsisveikinimas su statybų bendrove šiai nebaigus užsakymo miesto biudžetui atsieis 230 tūkst. litų.
Kaip tvirtina P.Vadopolas, ne Savivaldybės ir ne PST problema, kad po trejų metų statybininkų triūso gimnazistai vis dar neturi kur sportuoti po atviru dangumi.
„Tai – valstybės problema. Sutartis pasirašyta dvejiems metams, per tą laiką stadionas turėjo būti pastatytas, darbus privalėjome užbaigti laiku. O kaip reikėjo užbaigti, jei Vyriausybė pinigų nedavė? Dėl to dabar skurstanti Savivaldybė privačiai kompanijai turės sumokėti didžiulius pinigus už netesybas“, – aiškina miesto vadovas.
Pinigai darbų nepaspartina
Stadione jau atlikta maždaug 90 proc. darbų. Beliko iškloti dangą, įrengti tribūnas, suolus, krepšinio stovus. Tam miesto ižde saugoma 590 tūkst. litų. Tačiau net ir turėdama pinigus Savivaldybė neišgali jo užbaigti iki mokslo metų.
PST statybininkai iš J.Balčikonio gimnazijos kiemo jau iškraustė savo įrankius, o Savivaldybė, mero teigimu, kitus darbininkus gali prisikviesti tik paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą.
Nors meras pripažįsta, jog Viešųjų pirkimų tarnyba dar praėjusiais metais pranešė, kad pasibaigus terminui sutartis su PST negali būti pratęsiama, Savivaldybė lig šiol delsė ieškoti kito rangovo ir dar tikėjosi išsaugoti užsakymą PST kreipdamasi į Teisingumo ministeriją. Tačiau, pasak mero, šioji kol kas tik žodžiu patvirtino rengianti Panevėžio vadovams atsakymą, nepalankų nei Savivaldybei, nei PST.
„Ar tikrai turime nutraukti sutartį, klausėme ministerijos. Kad paskui niekas neapkaltintų, jog Savivaldybė tokius pinigus dovanoja privačiai bendrovei“, – aiškino P.Vadopolas.
Mokykla kvailio vietoj
Apie 800 moksleivių turinčios gimnazijos direktorius Raimundas Dambrauskas neslepia apmaudo dėl keletą metų po įstaigos langais užsitęsusių statybų. Nors stadionas jau atrodo tvarkingai, tačiau kol nėra pripažintas tinkamu naudoti, mokinius į jį įleisti draudžiama.
Direktorius pripažįsta, kad neužbaigtame aikštyne galima pamatyti sportuojantį jaunimą.
„Savivaldybė seniausiai žinojo, kokia situacija, bet nieko nedarė. O kvailio vietoj liks mokykla. Stadione beveik viskas jau paruošta sportuoti, statybininkams darbo beliko gal tik trims savaitėms, bet, ko gero, šiais mokslo metais jo dar neturėsim“, – stebėjosi R.Dambrauskas.
Įstaigos vadovas nuogąstauja, kad, vienam rangovui darbus pradėjus, o kitam užbaigus, jei išlįstų darbo brokas, atsakomybės gali kratytis abu.
Pataria neklausyti
Nors meras nusiteikęs, kad nutraukus sutartį su PST iš miesto kišenės įmonei teks sumokėti daugiau nei 200 tūkst. litų netesybų, bendrovė apie sankcijas Savivaldybei konkrečiai nekalba.
Ar pareikalauti netesybų ir taip patuštinti Savivaldybės biudžetą, PST generalinio direktoriaus Daliaus Gesevičiaus teigimu, įmonė spręs gavusi oficialų Savivaldybės pranešimą apie nutraukiamą sutartį.
Tačiau bendrovės vadovas pripažįsta, jog miesto vadovų pozicija jam atrodo keista.
„Darbų užsakovas – Savivaldybė, ne Viešųjų pirkimų tarnyba. Šioji neturi tokios teisės įpareigoti Savivaldybę nutraukti sutartį su rangovu. Didžioji dalis darbų jau atlikta, kvaila dabar viską metus nutraukti sutartį. Matyt, mūsų valstybės požiūris į verslą toks, kad racionalumas čia neegzistuoja“, – mano D.Gesevičius.
Ar PST dalyvautų konkurse stadionui užbaigti, vadovas abejoja.
Sportavo kapinėse
J.Balčikonio gimnazistai be stadiono liko, kai 2005-aisiais jame pradėti kasinėti Pirmojo pasaulinio karo vokiečių karių palaikai. 1915 m. vokiečių armijai užėmus Panevėžį, realinė mokykla (dabar – J.Balčikonio gimnazija) buvo paversta karo ligonine. Mokyklos sklype, skirtame sodui, įrengtos kapinės mirusiems nuo sužeidimų laidoti. Šiose kapinėse buvo palaidota 580 vokiečių karių. 1918 m. vokiečių armijai pasitraukus, karo ligoninės pastatas grąžintas gimnazijai, kapinės sutvarkytos. 1947 m. kapinės pradėtos likviduoti: žemės sklypas atiduotas gimnazijai, suskaldyti paminklai, išlyginta teritorija. Kapinių teritorijoje įrengtas stadionas, kuriame sportuodavo mokiniai.
Per porą mėnesių archeologai stadione atkasė 191 kapavietę, joje rasta 830 vokiečių karių palaikų. Maždaug 1,5 metro gylio kapavietėse buvo palaidota po 6–10 mirusiųjų.
Kapinėse laidoti nuo sužeidimų mirę ligoninėje bei žuvę mūšio lauke kariai, taip pat ligoninės personalas. Pagal archyvinius duomenis, šiose kapinėse turėjo būti palaidota 580 karių.
Iškasti palaikai iš Panevėžio pervežti ir perlaidoti Klaipėdos vokiečių karių kapinėse.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
