Dar visai neseniai VEKS valdybos pirmininkas ir sostinės vicemeras Gintautas Babravičius žadėjo dėsiąs visas pastangas, kad Vilniaus miesto savivaldybės finansavimas pasiektų festivalio “Būkime kartu” ir projekto “Madų savaitgaliai” rengėjus.
Su vienu iš šių projektų organizatoriumi - Giedriumi Klimkevičiumi - G.Babravičių sieja sena bičiulystė. O su “Madų savaitgalių” vykdytoju VšĮ “Europos namai” G.Babravičius susijęs tiesiogiai. Kaip vienas šios įstaigos steigėjų ir dalininkų (juo buvo iki praėjusių metų). VšĮ “Europos namai” steigėjų sąraše yra ir buvusios VEKS vykdomosios direktorės Dalios Bankauskaitės pavardė.
“Tikrai stengsimės, kad įvyktų toks puikus renginys kaip “Madų savaitgaliai”. Festivaliui “Būkime kartu” 500 tūkst. litų jau patvirtinti, dar beveik 300 tūkst. litų ieškosime. Darome viską, kad šių projektų netektų atsisakyti ir iš esamų resursų organizuojame, kas įmanoma”, - tąkart kalbėjo liberalcentristas G.Babravičius. Jis pabrėžė, kad “Madų savaitgaliai” - tai modernus, turintis ateities perspektyvą renginys. Mažesnio biudžeto, pasak vicemero, šiam renginiui tiesiog nepakaktų.
Pradinė projekto (jis buvo pristatomas kaip “Ilgiausias Europos podiumas”) sąmata siekė 824,5 tūkst. litų. Tačiau vėliau kai kurių projekto dalių buvo atsisakyta. Šiandien skolose skendinti Vilniaus savivaldybė yra pažadėjusi Juditos Akromienės vadovaujamos VšĮ “Europos namai” “Madų savaitgaliams” skirti 520 tūkst. litų. Po VEKS biudžeto mažinimo rezervinių projektų sąraše atsidūrę “Madų savaitgaliai” vėl perkelti į pagrindinę programą. Rotušės aikštėje vyksiančiame renginyje miestiečiams bus pristatyta apie dešimt konceptualiosios mados kolekcijų.
Konflikto neįžvelgia
VEKS valdybos narys, kultūros ministro patarėjas Liudas Šukys neslėpė, į Vilniaus savivaldybės finansuojamų renginių sąrašą įtrauktas “Europos namų” projektas nuo pat pradžių buvo globojamas kai kurių politikų. “Kadangi dabar paaiškėjo, kad ponas Babravičius yra vienas šios įstaigos steigėjų, dar labiau aiškėja, kas ir kodėl tą projektą globojo, - “Respublikai” sakė L.Šukys. - Ponia Akromienė tada, kai dar nebuvo patvirtintas galutinis VEKS renginių sąrašas, man asmeniškai priminė manipuliavimo žmonėmis pavyzdį. Tokie žmonės įmetami į pirmąsias daug triukšmaujančios, bet racionaliai problemos nesprendžiančios minios gretas”.
“Europos namų” direktorė J.Akromienė viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, G.Babravičiui proteguojant įstaigą, kurios steigėjas jis pats ir yra, neįžvelgia. “Patvirtinu, kad G.Babravičius nėra “Europos namų” dalininkas, todėl siekdamas įgyvendinti iki jo patvirtintus VEKS renginius, nepažeidžia viešųjų ir privačiųjų interesų”, - “Respublikai” sakė J.Akromienė.
Savivaldybės ir Kultūros ministerijos kuluaruose nevienareikšmiškai užsimenama ir apie tai, kad finansavimą “Europos namams” galutinai užtikrino iš VEKS pasitraukusi vykdomoji direktorė D.Bankauskaitė. Kalbama, kad paramos savo bičiulei ir buvusiai bendradarbei J.Akromienei ji pareikalavo mainais už pažadą neatskleisti, kas iš tiesų dedasi VEKS virtuvėje.
Auditorių kirčiai
Apie tai, kad kultūrai skirtų pinigų dalyboms trūksta efektyvios kontrolės, praėjusią savaitę prakalbo ir Valstybės kontrolės auditoriai. Jų atlikto kultūrai skirtų valstybės biudžeto lėšų audito ataskaitoje teigiama, kad Kultūros ministerija 2008-aisiais finansavo ne vieną komercinio pobūdžio projektą. Kaip pavyzdžiai minimi Bjork koncertas Vilniuje, festivalis “Būkime kartu”, “1984. Išgyvenimo drama sovietiniame bunkeryje”. Pastarąjį įgyvendina dar viena buvusi VEKS darbuotoja - Rūta Vanagaitė.
VšĮ “Europos namai” auditorių akiratyje buvo atsidūrę ir atliekant Lietuvos įvaizdžio kūrimui skirtų lėšų auditą. Išvada: 2006 m. konsorciumas, kurio nariu buvo ir VšĮ “Europos namai”, Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti skirtus 800 tūkst. litų panaudojo nerezultatyviai. Parengta “Drąsios šalies” koncepcija taip ir nebuvo patvirtinta Vyriausybės.
Nuskriaustųjų neliko
Apie viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktą VEKS viduje buvo kalbama jau ne kartą. Garsiai skambėjo buvusio VEKS tarybos nario, VšĮ “Vilniaus festivaliai” direktoriaus Remigijaus Merkelio pavardė. Už 800 tūkst. mokesčių mokėtojų litų surengęs komercinį islandės Bjork koncertą, jis dar ir sulaužė sutartį - renginyje neliko lietuviškosios projekto dalies. Nepaisant to, iš VEKS tarybos atsistatydinęs R.Merkelys ir toliau organizavo ir organizuoja renginius už kultūros sostinės lėšas.
Būdamas VEKS tarybos narys susižerti milijonų litų į savo vadovaujamos įstaigos kišenę nepasikuklino ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) prorektorius Arvydas Šaltenis. Iš kultūros sostinės infrastruktūrai skirtų lėšų VDA nubyrėjo mažiausiai 22,5 mln. litų.
Liberalcentristų nuo pat gimimo liūliuojamas VEKS kūdikėlis šiandien dosniai atsidėkoja savo augintojams ir jų bičiuliams. Nuskriaustas neliko ir liberalcentristų draugas, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro direktorius Gintautas Kėvišas. Auditorių peiktas ir prokurorų akiratin patekęs direktorius savo teatro remonto ir rekonstrukcijos darbams gavo apie 80 mln. litų. Dar ne vieną milijoną susižėrė už įvairius užsienio gastrolierių pasirodymus Vilniuje. Vien jo organizuojamam Vilniaus operos festivaliui skirta 2,75 mln. litų.
Kaip “Respublikai” yra sakiusi buvusi VEKS direktorė Elona Bajorinienė, liberalcentristai ir jų vadas Artūras Zuokas siekė, kad VEKS dirbtų Gugenheimo muziejaus idėjai. Jis turėjo būti statomas iš kultūros sostinei skirtų lėšų. Dabar Gugenheimu taip pat dėmesingai rūpinasi kitas liberalcentristas G.Babravičius. Jo dėka VšĮ “Jono Meko vizualiųjų menų centrą” pasieks 250 tūkst., kuriais bus apmokėta Simono R.Guggenheimo fondo parengta muziejaus galimybių studija. Nors buvo žadama, kad ši studija mokesčių mokėtojams nekainuos nieko. Jos išlaidas turėjo padengti privatūs rėmėjai.
Algė RAMANAUSKAITĖ
