Iš Brazilijos kilusi moteris į Europą atvyko vos tik prasidėjus pandemijai. Pirmiausiai, kartu su vyru, jie apsistoję buvo Nyderlanduose, tačiau, visgi, nusprendę kurti šeimą – 2021 metų birželio mėnesį atvyko į Lietuvą.
„Esu restorano šefė, prieš tai yra tekę dirbti marketingo ir verslo srityje. Vilniuje esu ne pirmą kartą, nes kažkur prieš 10-12 metų, keliaujant vos su kuprine ant pečių teko keliauti po visą Europą. Šis miestas be galo pasikeitė nuo tada, kai teko jame lankytis.
Vilnius yra labiau kosmopolitiškas nei anksčiau, čia daug restoranų, puiki aplinka kurti startuolius, o ir yra labai „šviežias“ gyventojų požiūris į emigrantus. Tad būtent man kaip emigrantei atrodo, kad tai puikus miestas, kuriame norisi ilgalaikėje perspektyvoje gyventi ir toliau kurti šeimą“, – dalinasi savo įspūdžiais Madu.
Tačiau, gerą įspūdį brazilei sugadino Lietuvos sveikatos sistema, su kuria jai teko susidurti belaukiant savo dukrelės Eleonoros. Pasak moters, tiek Lietuvoje, tiek ir Nyderlanduose, kiek teko susidurti požiūris į medicinos specialisto ir paciento bendravimą kardinaliai skiriasi nuo to, koks jis yra Brazilijoje:
„Gydytojai yra linkę būti labiau „dalykiški“ ir nelinkę bendrauti artimiau su savo pacientais. Mano gimtojoje šalyje toks tarpusavio ryšys yra glaudesnis, todėl turime galimybę gydytojui išsamiau pasidalinti tuo, ką išgyvename, o jis tuo pačiu mums gali ir daugiau padėti, paaiškinti, kodėl skiriamas vienoks gydymas ar kitoks. O Lietuvoje ir Nyderlanduose yra taip, kad gydytojai atsako tik į tai, ko klausiama.“
Operacinėje jautėsi vieniša
Madu atvirauja, kad besilaukiant dukrelės Eleonoros, kuriai jau visi 5 mėnesiai, susitikimai nėštumo metu su specialistais buvo artimesni Nyderlanduose. Pasak M. Melo, ten priimtinesnis natūralaus gimdymo mąstymas, o ir susitikimai vyksta su akušere.
„Lietuvoje susitikimai vykdavo einant pas ginekologę, kuri mano atveju, pasitaikė labiau dalykinė specialistė, nes nei su manimi, nei su mano vyru nebandė atrasti glaudesnio ryšio“, – teigia Madu Melo.
Nemokėdama lietuvių kalbos M. Melo nėštumo metu į susitikimus turėdavo kartu vykti su vyru, kuris padėdavo vertėjauti tiek žmonai, tiek ją prižiūrėjusiai ginekologei:
„Gydytoja nekalbėjo angliškai net ir tada, kai mano uošvė paprašė turėti angliškai kalbantį gydytoją, kuomet man teks vykti gimdyti. Dar apsilankymų metu, mums buvo pasakyta, kad mano vyras galės dalyvauti gimdyme, tačiau viskas baigėsi tuo, kad teko gimdyti vienai tarp nepažįstamų ir su manimi angliškai nekalbančių žmonių.“
Moteris pasakoja, kad laukimas paskirtos gimdymo datos Cezario pjūvio operacijai tapo ramesnis, kuomet žinojo, jog kartu galės dalyvauti ir vyras, tačiau viskas apsivertė, kuomet lemtingą dieną sužinojo, jog vyras papulti kartu į operacinę negalės.
„Man buvo planuota atlikti Cezario pjūvį, kadangi mano mažylė pilve sėdėjo. Sužinojome, kad vyras gimdymo metu negalės dalyvauti, tačiau nesupratome kodėl. Vyras paklausė ligoninės direktorės, kodėl taip yra, o ji vėliau jam atsakė, kad „galbūt ir galės dalyvauti“, tačiau vis vien, mane jau pakeliui bevežant į operacinę jo niekas neįleido.
Procedūros metu jaučiausi visiškai viena. Buvau su personalu, kurio visai nepažinojau ir kuris visai nekalbėjo su manimi angliškai“, – dalinasi skaudžia patirtimi Madu.
Nelygios galimybės
Savo istorija moteris pasidalino ir socialiniuose tinkluose, kur sulaukė daugybės moterų komentarų, jog mūsų šalyje yra įprasta, kad vyras negali būti operacinėje.
„Nežinau, kodėl tiksliai negalima ar tai šalies įstatymai, ar kažkas kita. Tačiau, kadangi mano atveju tai buvo operacija, o ne natūralus gimdymas, tad, kodėl operacijų metu į operacinę gali būti įleidžiami pašaliniai studentai, o vyras, kurio moteriai atliekamas Cezario pjūvis ir gimsta jų dviejų kūdikis negali?“, – svarsto M. Melo.
Iš Brazilijos kilusi moteris tikina, kad yra daugybė šalių, kuomet nekomplikuoto Cezario pjūvio metu, gali dalyvauti tiek moters antra pusė, tiek gimdymo dula. Madu atvirauja, kad jai yra gaila, jog vis dar nėra suprantama tai, kad gimdymas nėra įprasta operacija:
„Neturiu jokių priekaištų dėl gydytojų profesionalumo, tačiau reikia suprasti, kad gimdymas – neįprasta operacija, nes tai tyra labai ypatingas momentas tiek moteriai, tiek naujai šeimai, kuriai ką tik gimė kūdikis.
Kodėl tai taip turi skirtis nuo natūralaus gimdymo? Abejais atvejais gali kilti komplikacijos, kurias staigiai turės spręsti medicinos personalas. Jos pasitaiko ne tik operacinėje.“
Kviečia ginti visas būsimas mamas
Po operacijos, ligoninėje Madu Melo teko praleisti dar keturias dienas. Per jas taip pat, kaip tikina moteris, teko sulaukti mažai dėmesio. Prižiūrėjęs medicinos personalas taip pat nenoriai komunikavimo, o paprašius pagalbos – ji nebuvo suteikta.
„Prašėme, kad mums padėtų ir parodytų paprasčiausius dalykus, pavyzdžiui, kaip teisingai maitinti ar suvystyti dukrą, tačiau niekas tokių žinių nesuteikė. Tokiam abejingumui nebuvau pasiruošusi psichologiškai, nes vėlgi, mano gimtojoje šalyje nieko panašaus nevyksta. Buvo keistas toks personalo elgesys, nes anksčiau visi sutikti lietuviai buvo be galo paslaugūs ir labai malonūs“, – pasakoja moteris.
Nors Madu šiuo metu džiaugiasi galėdama turėti šalia savęs dukrelę, ji tokios patirties dar ilgai nepamirš. Visgi, dėl savo gimdymo metu patirto abejingumo Madu niekur nesikreipė ir nežada to daryti:
„Suprantu, kad mano patirta ši trauma yra labiau psichologinė ir gali būti susijusi tiesiog su kultūra ir įprasta mąstysena. Nepatyriau jokios fizinės prievartos, tad norint įrodyti psichologinį poveikį, kuris liko po šios patirties, būtų labai ilga kelionė, kurios aš nenoriu eiti. Man labai gaila matyti, kad Lietuvoje taip vyksta ir moterys turi gimdyti be elementaraus žmogiško ryšio.“
Pasiteiravus, ką galėtų patarti šiuo metu besilaukiančioms moterims, Madu tikina, jog svarbiausia – būti psichologiškai pasiruošusioms visiems galimiems atvejams.
„Teiraukitės visų galimų detalių savo gydytojo, šeimos, draugų, klauskite patarimų „Facebook“ grupėse tam, kad nepatirtumėte nieko panašaus, ką manote, jog patirsite.
Tokios psichologinės traumos gali padaryti tiek pat žalos kiek ir fizinės, todėl yra be galo svarbu stoti ginti savo teisių, kuomet kalba sukasi apie gimdymą šiuo metu.
Reikia siekti žmogiškesnės medicinos personalo priežiūros, nes tai yra labai ypatingas ir jautrus momentas kiekvienai moteriai, todėl būtina pradėti elgtis kitaip“, – tvirtai teigia pirmagimę dukrelę pagimdžiusi Lietuvoje Madu Melo.
