Girtuoklystė ir vėl pareikalavo aukų. Šįkart nuo sugėrovų rankos žuvo jauna moteris ir nagingas baldžius. Prie pastarojo žūties prisidėjo ir policininkų abejingumas.
Danutė Repkina (73 m.) palaidojo jau trečią iš 9 savo užaugintų vaikų. Vienas sūnus mirė dėl kepenų ligos, mat, kaip pati moteris patikino, buvo tikras taurelės mėgėjas. Dar vienas į kapus atgulė po pražūtingos avarijos, kurioje dalyvavo ir pati Danutė. O štai Jurijus Repkinas (42 m.) tapo savo sugėrovų auka. „Iki šiol nerandu sau vietos ir vis galvoju – jeigu nebūčiau išėjusi ir palikusi jo su tais „pijokais“, jis ir šiandien būtų gyvas“, – ašaras braukė D. Repkina.
Neleido skriausti motinos
J. Repkinas su žmona buvo išsiskyręs jau seniai. Buvusi sutuoktinė su jiedviejų dukra išvyko gyventi į Šveicariją ir su J. Repkinu ryšių nepalaikė. Pardavęs savo butą, jis su sugyventine apsistojo pas savo motiną Dusinėnų kaimo (Vilniaus r.) sodų bendrijoje. Kaip pats ne kartą tikino – tik laikinai, mat ketino netrukus įsigyti vagonėlį ir jame įsikurti. Geras rankas turintis baldžius naujuosius namus ketino susitvarkyti pats.
„Pardavus butą atsirado pinigų, o kai yra pinigų, visada atsiranda ir draugų“, – nelinksmai šyptelėjo Danutė. Vieni tokių draugų, siūlęsi J. Repkinui į kompaniją, buvo toje pačioje „Melioratoriaus“ sodų bendrijoje gyvenantys Rachmatulinai. Tėvas su sūnumi Andrejumi (19 m.) pas Jurijų užsukdavo dažnai. O užsukus svečiams, ant stalo greitai atsirasdavo stikliukai ir puslitris degtinės.
Panašiai buvo ir lemtingąjį vakarą. Kai į Danutės namus atsvirduliavo Rachmatulinai, J. Repkinas juos pakvietė vidun ir netrukus prasidėjo išgertuvės. „Tarsi jausdama kažką negera, prašiau Jurijaus abu sugėrovus išprašyti, bet nei vienas iš jų išeiti nenorėjo, o į mano prašymus nelabai reagavo – toliau kilnojo stikliukus“, – prisiminė D. Repkina.
Policininkai girtuoklių neišvaikė
Kai senyva moteris dar kartą įėjo į kambarį raminti įkaušusios trijulės, A. Rachmatulinas atsivėdėjęs stūmė moterį į duris. Čia pat kraujas užvirė J. Repkinui – šis ėmė šaukti neleisiąs skriausti motinos.
Matydama, kad savo jėgomis nekviestų sveičių atsikratyti nesugebės, Danutė paskambino policijai. Po keliasdešimties minučių atvykę policininkai tik skėstelėjo rankomis – jie nieko padaryti negalintys, juk trijulė nesmurtauja, netriukšmauja, tad vaikyti jų nėra jokio reikalo. Išvykdami patarė Danutei vėl skambinti, jeigu iškils problemų. „Policininkai taip pat įkalė vinį į mano sūnaus karstą. Juk galėjo atvažiavę tėvą su sūnumi išvyti, o dabar nesivargino nieko daryti“, – negalėdama sutramdyti raudos kalbėjo D. Repkina.
Nesulaukusi pagalbos ir iš pareigūnų, Danutė nutarė pernakvoti pas kaimynę. Tačiau ten niekaip negalėjo užmigti – tarsi kas širdį slėgė, o nerimas nedavė nė bluosto sudėti. Vos ėmus švisti, genama blogos nuojautos Danutė išskubėjo į namus...
Nuojauta neapgavo – jos sūnus Jurijus gulėjo sukniubęs kambaryje, aplink buvo prišlakstyta kraujo. „Sukaustė siaubas, o prieiti prie gulinčio ant grindų sūnaus tiesiog nepajėgiau – labai bijojau pamatyti, jog jis nebegyvas“, – ašaras šluostėsi Danutė.
Moteris puolė kviesti medikus ir policiją, tačiau greitosios pagalbos medikams teliko konstatuoti, kad J. Repkinas nebegyvas. Vėliau ekspertai nustatė, jog J. Repkino kūnas buvo nubrozdintas, o kojoje bei sėdmenyse – trys žaizdos. Tiksli mirties priežastis dar nenustatyta – tik tai sužinojus bus sprendžiama, ar dviem parom sulaikytą A. Rachmatuliną suimti ilgesniam laikotarpiui. Beje, atvykęs policijos ekipažas išsikvietė savo kolegas, kuriuos Danutė buvo kvietusi dar naktį. Pastarieji patikino, kad tąkart jokios grėsmės nebuvo, o sugėrovai buvo ramūs.
„Andrejaus tėvas dabar laksto visur ir guodžiasi, jog jo sūnus sulaikytas. O mano sūnaus namie jau niekada nebebus“, – atsiduso Danutė. Ji bijanti ir dėl savo gyvybės. „Nežinia kas į galvą gali šauti Andrejaus tėvui ir dar nežinia, ar tikrai tik Andrejus nužudė mano sūnų – gal abu jį užpuolė, o jis negalėjo apsiginti“, – svarstė D. Repkina. Išlydėdama moteris prasitarė ramiau galėsianti atsikvėpti tik tada, jeigu žudikas gaus bent 15 metų nelaisvės.
Paskutinis vakaras kaimo bare
Andželika Megun (28 m.) Rudaminos kaime (Vilniaus r.) buvo pagarsėjusi kaip vyrų ir svaigalų mėgėja. Daugelis vietinių tikino dažniausiai ją matydavę prie visą parą gėrimais prekiaujančios parduotuvės – čia ji buvo nuolatinė klientė.
Savo dukrelės niekur nedirbanti A. Megun pati neaugino – ja labiau rūpinosi Andželikos motina, pas kurią abi ir glaudėsi. Mergaitės tėvas nebuvo žinomas niekam, greičiausiai ir pačiai Andželikai. Stikliuką pakelti mėgo ir A. Megun motina, tad penkiametei tekdavo pasirūpinti savimi – viena nueidavo į parduotuvę, pati pasidarydavo valgyti. Kai kurie rudaminiškiai teigė girdėję, jog mergaitė neseniai buvo perimta į valstybės globą.
Lemtingąjį vakarą A. Megun girtavo su gerai pažįstamu Rudaminos gyventoju Artūru Pauliukoniu (27 m.). Anot vietinių, jiedu nebuvo sugyventiniais, juos vienijo tik alkoholis. Tad susivieniję abu patraukė prie visų Rudaminos girtuoklių pamėgto baro, tiksliau – prie mažo kambarėlio šalia parduotuvės, kuriame buvo galima kaip reikiant nusitašyti. Netrukus įsismaginę sugėrovai dėl keliamo triukšmo iš baro buvo išprašyti ir toliau girtavimą tęsė lauke, ant suoliuko.
Maždaug trečią valandą nakties į barą įpuolė atsitiktinai pro šalį ėjusi porelė ir paprašė kuo skubiau iškviesti policiją, mat krūmuose prie tvoros guli pusnuogės moters kūnas. Tai ir buvo A. Megun. Ji gulėjo be kelnių, tad atvykusiems policininkams kilo įtarimas, kad moteris gali būti išprievartauta.
Netrukus namie buvo sulaikytas tris kartus už plėšimą ir vagystes teistas A. Pauliukonis. Jis buvo toks girtas, kad apklausą teko atidėti iki kito ryto. A. Pauliukonį teismas leido suimti mėnesiui.
Smarkiai sumuštos A. Megun kūnas perduotas tirti ekspertams – tik atlikus išsamias ekspertizes paaiškės, ar ji buvo išžaginta ir kokia tiksli mirties priežastis. Tuo tarpu Rudaminoje šnekama, kad A. Megun laukėsi antrojo vaiko, bet nustoti gerti nesugebėjo...
Giedrė POTELIŪNAITĖ
