Ikimokyklinio ugdymo mokytoja dirbanti moteris pasakoja, kad dar yra bandžiusi ir megzti, ir nerti vąšeliu, tačiau šios veiklos jos nežavėjo taip, kaip siuvinėjimas.
„Siuvinėjimas kaip terapija, kuri man padeda išvalyti mintis, kai noriu nusiraminti ir pabėgti iš streso ir įtampos kupinos kasdienybės. „Kryželių skaičiavimas“ padeda susikoncentruoti ties paprasta užduotimi ir pamiršti visas aplinkos problemas kartu“, – įsitikinusi Giedrė.
Įkvėpė vaikystės radinys
Viskas prasidėjo paprastai: vaikystėje ją sužavėjo atrasti močiutės siūlai ir siuvinėti darbai. Vėliau su siuvinėjimu jos keliai susidūrė mokykloje, tačiau tuomet niekas nepaaiškino, kaip reikia taisyklingai viską daryti: siuvinėjo ant prastos medžiagos, spalvas leido pasirinkti patiems mokiniams.
„Ir tik prieš kokius 8 metus mane aplankė tikroji mūza. Nuo tada tai jau tapo nebe hobiu, o gyvenimo būdu. Tuomet socialiniame tinklalapyje „Facebook“ pamačiau siuvinėtojų grupę, kurioje siuvinėtojos dalinasi savo išsiuvinėtais darbais.
Pradžioje stebėjau, nes viskas buvo labai įdomu. Domėjausi kaip reikia teisingai pasirinkti medžiagas, siūlus, kad spalvas deriname ne pačios, o tam yra schemų kūrėjai, kurie kuria tas schemas ir parenka spalvas, taip pat, kas yra siuvinėjimo rinkiniai“, – pasakoja ji.
Tai paskatino Giedrę nusipirkti pirmąjį siuvinėjimo rinkinį, kuris kaip pradedančiajai atrodė itin sudėtingas. Vis dėlto noro ir užsispyrimo užteko, kad moteris įveiktų pirmąjį savo įsigytą siuvinėjimo rinkinį. Vėliau sekė ir kiti darbai, kurių užbaigimas galėjo trukti ir pusmetį.
Noras atrasti kažką naujo
„Išmokti teisingai siuvinėti tikrai nėra sunku ir sudėtinga. Pati esu savamokslė, mokiausi iš savo kolegių, klausiau kai kažko nežinojau. Su laiku, dabar suprantu kaip turi atrodyti geras ir kokybiškas darbas. Siuvinėtojų – daug...
Gaila, kad ne visos dar sugeba atsirinkti kas yra gerai, o kas ne... Viskas ko reikia – tai tik šiek tiek noro, kruopštumo ir kantrybės bei kokybiškų priemonių, kurios padės realizuoti savo idėjas. Gauti rezultatai kartais pranoksta lūkesčius“, – sako Giedrė.
Išmokus siuvinėti į galvą atėjo mintis, kad norisi išbandyti kažką naujo: siuvinėti ne tik paveikslus. Tad kartkartėmis Giedrė pradėjo siuvinėti kalėdines kojines, dekoruoti daiktadėžes ir, paskutinius kelis metus, kalėdinius žaisliukus ant eglutės.
„Kiek trunka išsiuvinėti vieną žaisliuką, labai sunku ir pasakyti. Viskas priklauso nuo turimo laisvo laiko, paties žaisliuko dydžio, siuvinėto darbo (jis didesnis ar mažesnis), taip pat paties žaisliuko apipavidalinimo.
Daugiausia laiko užima paveikslėlio siuvinėjimas. Per savaitę, jei paveikslėlis nedidelis, išsiuvinėju ir 2 vnt... O patį apipavidalinimą, pavyksta ir per dieną padaryti“, – apie žaisliukų gamybą pasakoja ji.
Svajonė – darbų paroda
Giedrė sako, kad žaisliukus daro tik sau: nusibodus žaisliukams iš prekybos centrų jie tapo tikru išsigelbėjimu, nors jų gamyba užima daug laiko ir reikalauja kantrybės, tad jo kaina galėtų siekti ir 20 eurų.
„Taip pat, norint, kad darbas būtų tikrai gražus, kokybiškai atliktas, tam reikalingos ir kokybiškos priemonės, tai geras audinys, ir siūlai. Siuvinėjimas brangus hobis. Tad žaisliukų neparduodu, nes jie gaunasi gan nepigūs... Ne visi norėtų mokėti už žaisliuką 20 eurų“, – įsitikinusi ji.
Moteris yra sukaupusi nemažą kolekciją savo siuvinėtų darbų ir turi vieną svajonę – kada nors surengti savo darbų parodą.
