Sesė automanė – taip prieš ketverius metus tave pristatėme mūsų skaitytojams. Kas per tuos metus pasikeitė?
Giedrė - Gal ir pradėkime nuo prieš ketverius metus ištartos frazės ,,o Giedrei mašina tai ... “ (žavingai juokiasi). Niekas nepasikeitė per ketverius metus – TIK prasiplėtė draugų akiratis, atsirado daugiau pažinčių, bei didesnių ambicijų. Susižavėjimas automobilių kultūra, šiais žmonėmis bei adrenalino poreikis mums su sese niekur nedingo, ir vargu, ar kada dings.
Ar buvo labai sunku atsisveikinti su „Honda“?
Giedrė - Su „Honda“ atsisveikinome gan lengvai, tiesiog atėjo laikas – paseno. Pirmiausia nusipirkau Z (toliau ją taip ir vadinsiu, arba zetke), tada pavyko parduoti „Hondą“, gal tai palengvino man, prieraišiajai, kančias. Kai kieme mačiau Z – negalėjau nesišypsoti. Pamenu, žiūriu, žiūriu, ir savęs ir sesės klausiu: ,,Ar tai tikrai mano automobilis?”
Pagal kokius kriterijus rinkaisi šį automobilį? Įkalbino draugai? Puikūs atsiliepimai forumuose?
Giedrė - Nieko panašaus! Peržvelgiau visų kabrioletų skelbimus, ir pamačiau Vokiečių gatvėje stovinčią ir naujų namų ieškančią juodąją Z3. Ilgai galvos nesukau – toli bastytis niekur nesinorėjo, ,,ekspertų” trukdyti taip pat (kiekvienas su savais reikalais), taip kad griebiau sesę ir nuvažiavom. Buvo gan apleista (minkštas stogas jau pradėjęs žaliuoti, salonas išsėdėtas, durelių rankenos varžtukais pritvirtintos, variklis kaito, spidometras neveikė) - žodžiu, lavonėlis. Netvarka trukdė, bet ši Z man neišėjo iš galvos – sesės padrąsinta, kitą dieną prisistačiau su pinigais. Nusipirkau už labai priimtiną kainą, dėl to jau praeitą žiemą sau pasakiau, kad investuosiu tiek, kiek reikės, jog atrodytų tvarkingai (xoxo)! Na, tai ir buvo viso ko pradžia.
„BMW Z3“ – pakankamai retas pasirinkimas. Turbūt daugelis klausia – „kodėl ne Miata?
Giedrė - Klausė, be abejo. O aš atsakydavau, jog sesė turi „Miatą“. Ir dar sakiau, jog noriu išbandyti Z slalomo trasoje, o ne vien manevringąja „Miata“ važinėtis (nors be galo patiko!). Pernai vasarą savo zetkę išbandžiau lėtuminio slalomo trasoje, asmeninį pasiekimą įgyvendinau – likome trečios varžantis su stipriomis konkurentėmis. Mano ketinimai su Z buvo – slalomai. Žiemą taip pat norėjau dalyvauti varžybose, bet per klaidą atvažiavus didesnėms padangoms, o antrąkart dygliuotoms - su visomis varžybomis atsisveikinau, o į vienas buvau priimta (būtų taikomas koeficientas), bet sniegas ištirpo, ir dieną prieš buvo pranešta, jog varžybos visgi neįvyks. Taip supratau, jog nelemta, ir kilo idėja pavasarį pasitikti pakeitus ,,orientaciją”.
Net neabejojame, kad naujas automobilis buvo pasmerktas anksčiau vėliau keliauti į garažą ir sulaukti tam tikrų modifikacijų, ar ne?
Giedrė - Prajuokinote, tikrai taip ! Juolab, kad pirkau apleistą, ir labai norėjau suteikti jai antrąjį šansą. Dėl to praėjusį rudenį kibau į išsvajotojo ,,hardtop’o” paieškas, taip prasidėjo mano kelionė šio tikslo link.
Tad ta proga apie jas ir pakalbėkime. Kokias modifikacijas atlikai?
Giedrė - Jau kai užsivesiu dabar, tai turėsite stabdyti. (Vėl pasigirsta žavus automanės juokas). Pirmiausia užsitvirtinkime sąvoką – modifikacija. Modifikacija man- pakeitimas, be kurio dabar neįsivaizduočiau savo automobilio, ir kuris prisidėjo prie tvarkingo vaizdo (turint omenyje, jog automobiliui 20metų). Visų pirma dar praeitą žiemą pakeitėme visą zetkės saloną - durų apdailas, sėdynes, daiktadėžę, rankinio odą- surinkau iš pusės Lietuvos. Kaip puzlė keliavo atskiros interjero dalys, kurias prižiūrint šauniajam kambariokui - draugui Tomui susidėjau, o priežiūros reikėjo, nes varžtukus persukti po manęs visgi reikėdavo.
- Kaip jau minėjau anksčiau, rudenį iš Airijos parvažiavo hardtop’as (kietas stogas), kuris Lietuvoje – gan didelis deficitas. Kaip aš apie jį sužinojau? Esu pabandžiusi įsivaizduoti savo mašiniuką su juo, bet vieną dieną ta vizija labai vaizdžiai užsiliko galvoje, ir nusprendžiau pasidomėti. Z3 grupėje susiradau vaikiną Tomą, kuris taip pat vairuoja Z3, ir turi kietą stogą, tada ir prasidėjo – patarė, pamokė, ko laukti užsakius stogą (jog ir tvirtinimai specialūs turi būti ir pan), ir pradėjau paieškas. Klausimais atakavau Tomą. Pirmiausia aišku skelbimai Lietuvoje (bergždžias reikalas ,,panele, na ir užsimanėt”), tada pažįstami, ir galiausiai užsienio skelbimai. Suradau Airijoje siuntų kompaniją, kuri per savaitėlę parvežė sveiką, gyvą, tvarkingai supakuotą mano džiaugsmą. Ačiū jiems!
- Tą dieną atsiminsiu labai ilgai, nes jau kai viskas buvo kaip ir liuks, buvom bededą, pamatėme, jog trūksta vieno tvirtinimo, tai nekantriai palaukus dar kelias dieneles, žiemą pasitikome šiltai ir išskirtinai. Taip pat šią žiemą dingtelėjo, jog kelias pergales slalomo trasoje atnešęs „QSP“ sportinis vairas puikiai tiks pamažu gražėjančiam zetkės interjerui.
- Na, o šią žiemą dėliojausi taškus ant i ko dar norėčiau... Ieškojau ratlankių (!!) Norėjome pavasarį išriedėti į gatves atsinaujinusios. Pirmiausia apsiklausinėjau pažįstamų bei draugų, paskui įmečiau skelbimą į „BMW“ grupę. Vyrai buvo išties paslaugūs, ir noriai dalijosi skelbimais. Teko išmokti daug daug. Esu internete susiradusi juodą „BMW Z3“ nuotrauką kietu stogu ir „BBS LM’ais“, pamenu, tiesiog rodžiau draugams tą foto klausdama, kas tai per ratai. Atsakymas buvo – „BBS LM’ai, o kainą jų žinai??“ Suintrigavo, pradėjau domėtis, replikos taip pat domėjausi, bet pamatavus originalius praėjo noras pirkti replikas, taip įsigijau originalius aštuoniolikinius „BBS LM’us“. Turiu šį tą paminėti ! Patį pirmąjį kartą matuojant LM'us, netiko ratlankio et - šiek tiek išlindom už ribų. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko tokio, bet tai mano kasdieninis automobilis, ir nesinorėjo pasiruošti tik stovinčio, o ne važiuojančio automobilio. Labai susinervinau, pamenu. Grįžau namo, pergalvojau, pasidomėjau apie camber plates , apskritai apie rato išvirtimus, ir priėmiau sprendimą, jog mano automobilis pasikeis tikrai. Nusipirkau išsvajotus ratus! Antrasis atidesnis pamatavimas - ogi, priekiniai ratai turėjo taip vadinamas,,rastafkes”, kurios labai jau užrūdijusios tūnojo, ir liko nepastebėtos pirmąjį kartą skubiai matuojant. Labai juokėmės iš šios situacijos, nes visgi buvo lemta įsigyti būtent šiuos, mano išsvajotus ratlankius. Aišku varžybiniai 17 colių ,,Federal” semislickai atsigulė į rūsį, ir taip juos pakeitė žemo profilio ,,Federal” 595EVO r18 - patinka man fėdės. Prasiplėtė žodynas iki negaliu.
- Truputį nusiraminau bent jau turinti ratus, tada ramybės nedavė ir taip jau žemos Z3 aukštis. Teko netgi sulaukti komentarų apie z3 žeminimą. Natūraliai kilo mintis- kaipgi tokius ratus kišti į arką, kurioje galva telpa? Taip vėlgi sukandusi dantis (manau, jog suprantate, apie ką aš) įsigijau reguliuojamo aukščio amortizatorius, ir kaip ir viskas paruošta. Uoj, ne, pamiršau savo gimtadienio dovaną – vasarį nusipirkau naudotą Z3 priekinį buferį, kuris išgulėjo rūsy iki kol pateko į dažytojo-draugo Mariaus Baibalio dažymo kamerą (nuoširdus ačiū, Mariau, už visą pagalbą tiek su kietu stogu, tiek su buferiu! Ir apskritai esu rami Jam patikėdama savo užduotis). Dar teko nusiimti veidrodėlius, nes jau buvo pradėję rūdyti, tai kartu keliavo pas dažytoją. Taip pat buvo pakeistas išmetimas - šį sezoną mes garsesnės - labai man patinka! Pavasario pradžia tokia – Giedrė pėsčiomis į darbą, o Z su pleistrais (veidrodėlių vietose) stovi ,,Molotok” autodirbtuvėse. Galiausiai laiku pradėjus darbus ir sulaukus paskutinių detalių, jau balandžio 5 -ąją (pačiu laiku, tik prasidėjus sezonui) išriedėjome į Vilniaus gatves!
Kodėl atlikai būtent jas?
Giedrė - Nes tai buvo tai, kuo aš kvėpavau visus metus. Savo kalbomis apie zetkę spėjau įgristi sesei – iš mandagumo išklausydavo, o į siųstas nuotraukas atsakydavo ,,seen”. Matydavau viziją savo Z su kietu stogu, gražiais ratais bei žeminta pakaba.Taip vadinamo ,,dropo” jau buvau pasiilgusi. Daug dirbau, dar daugiau domėjausi, miegojau po 6 valandas per parą – labai to norėjau. Nesakau, lengva nebuvo – viskam reikia žinių (apie pinigus net nešneku): tinkamas padangų dydis (r), profilis, ratlankio diametrai (et, j), ,,rastafkės”, ,,coilai” (supratau, kokie jie visgi sunkūs, kai teko pačiai nešioti!) – ne taip jau lengva įsisavinti dailiosios lyties atstovei. DIDELĖ padėka Linui iš Garažo raktų, kuris ir buvo pirmasis mano idėjos palaikytojas (nes taip pat esa turėjęs Z3, tai nebijojau klausti ir pasitikėjau!!), skatintojas ir didžiausias pagalbininkas. Linas ne tik išmokė teorijos, bet ir rūpestingai padėjo, kai reikėjo išsirinkti buferį, jį pervežti, ratus pamatuoti, ar dar įvairios įvairiausios pagalbos sulaukiau.
- O Maksas ,,Molotok” viską realizavo – neabejojau šiuo žmogumi. Mūsų draugystė jau tęsiasi ketverius metus – pirmąją „Minnie Hondą“ Jis taip pat paruošė Vilniaus gatvėms. O kodėl būtent Jis tapo mano vizijos įgyvendintoju? Nes paskambinęs pasveikinti gimtadienio proga, pasiskundė, jog darbo mudvi su sese jam neduodame! Ach, taip – su Z užtat darbo užteko kelioms savaitėms.
Ačiū fotografui - draugui Justui Lengvinui už įamžintas akimirkas tik išriedėjus iš garažo į Vilniaus gatves (pirmosios emocijos yra neįkainojamos). Ačiū netikėtai sutiktam Arnui Tamkevičiui už užfiksuotas nuostabias jaunatviškas akimirkas su gražiuoju draugų iš ,,Team Beat” Nissan s13. Ačiū, sese, kad iškrapštei Kiprą iš namų, nes be baltojo popiežiuko kadrai ne tokie pat. Ačiū draugams, kad esate, kad vedate teisingu keliu! Savo laisvalaikiu didžiuojamės (driftiname, slalomaujame, simuliatoriaujame, kartingaujame, gėrimės automobiliais išstatę kieme kepdami šašlykus, filmuojamės, fotografuojamės, palaikome draugus „Fast Lap’e“, beldžiamės į Klaipėdą, į „Memel Motor Fest“, kasmet laukiame „Chill’n’grill’o“ kaip dykumos laukia lietaus, ir pažadame tobulėti!
Kokie planai šiam modeliukui ateityje? ☺
Giedrė - Didinti galią, nes esant garsesniam išmetimui, užsimirštu, jog po kapotu dar modifikacijų banga neatplaukė.
GALERIJA
Nuotraukų autoriai - Justas Lengvinas ir Arnas Paul
VIDEO
