• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė. Taigi, kas šią savaitę ką turėtų pasakyti?

Centriniai bankai, „Brexit“ ir nafta – taip galima glaustai pavadinti šios savaitės susidomėjimo sritis finansų rinkose. Kad ir kiek kalbėtume apie reikalingą kompleksinį požiūrį į makroekonomikos plėtrą, kad ir kiek šauktumėmės struktūrinių reformų, fiskalinio skatinimo priemonių, galų gale finansinės emocijos, o iš jų – ir kasdieniniai rinkų svyravimai susiveda į tai, kas ką pasakė. Taigi, kas šią savaitę ką turėtų pasakyti?

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Palūkanų normos kėlimas atidėtas

Po ankstesnę savaitę Jackson Hole išsakytų JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen gana pozityvių minčių JAV ekonomikos raidos atžvilgiu, rinkos dalyvius trumpam buvo apėmusi lengva euforija, kad galbūt rytojus iš tiesų bus šviesesnis nei dabar atrodo.

REKLAMA

Šias viltis rimtai apgraužė penktadienį paskelbti JAV darbo rinkos duomenys, kurie yra vienas labiausiai FED stebimų indikatorių, nusakančių šalies ekonomikos sveikatą. Duomenys buvo prastesni nei laukta, tad tiems optimistams, kurie laukė JAV bazinės palūkanų normos didinimo jau rugsėjo mėnesio FED susitikime, teko nudelbti žvilgsnį žemyn. Dabartiniu rinkos dalyvių vertinimu, tikimybė, kad JAV bazinė palūkanų norma bus pakelta gruodžio mėnesį, siekia 59 proc. ir per savaitę yra sumažėjusi nuo 65 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Tuo tarpu euro zonoje intrigų gerokai mažiau. Ketvirtadienį vyks planuotas Europos centrinio banko (ECB) posėdis, kurio metu greičiausiai nenutiks visiškai nieko. Kelti bazinės palūkanų normos nėra jokių priežasčių – euro zonos ekonomika ir taip nerodo veržlumo, o Didžiosios Britanijos sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos yra pakibęs virš trapios regiono ekonominės plėtros it Damoklo kardas. Mažinti palūkanų ir nėra kur, ir sudėtinga rasti priežasčių – jau dabar neigiamos palūkanos vertinamos kritiškai, kaip neduodančios laukto rezultato. Vienintelis nors kiek vertingesnis pokytis ECB posėdyje būtų pranešimas dėl tolesnės kiekybinio skatinimo programos eigos, nes, dabartiniais duomenimis, programa turėtų baigtis kitų metų kovo mėnesį. Tačiau, rinkų dalyvių nuomone, net ir to veikiausiai ketvirtadienį neišgirsime.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Brexit“ tik prasideda

Savaitgalį prasidėjusiame G20 šalių vadovų susitikime Kinijos mieste Hangzhou dėmesys grįžta prie Didžiosios Britanijos ateities. Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May praleido įtemptą vasarą, formuodama komandą, kuriai bus patikėta „išvairuoti“ šalį iš susidariusios sumaišties. Praeitą savaitę, G20 susitikimo išvakarėse, ir pirmadienį skelbti Didžiosios Britanijos makroekonominiai duomenys, rodantys pramonės bei paslaugų sektorių aktyvumą, nudžiugino – jie buvo paskelbti smarkiai geresni nei laukta ir parodė aiškų teigiamą pokytį šiuose sektoriuose. Tačiau ministrė pirmininkė T. May nebuvo linkusi džiaugtis taip, kaip rinkos dalyviai, kurių prekybos rezultatai sustiprino svarą sterlingų 3,5 proc., palyginti su rugpjūčio vidurio svaro silpnumo rekordu.

REKLAMA

T. May pakeliui į G20 susitikimą teigė, kad šalies laukia sudėtingas ir ilgas kelias, ir, tikėtina, kad ekonominiai duomenys ateityje dar gali nuvilti: vartojimui neigiamos įtakos veikiausiai turės silpnas svaras sterlingų bei politinis netikrumas, kurį sukūrė „Brexit“ rezultatas, mokesčių surinkimas pastaruoju metu yra suprastėjęs, o nežinomybė dėl verslo sąlygų pokyčių ateityje verčia verslo įmones nuogąstauti bei elgtis atsargiai. Dėl šių priežasčių, manome, svarui sterlingų nepavyks ilgesnį laiką išlaikyti augimo tendencijos, ir apsigręžęs jis toliau silpnės – kryps link 0,90 lygio euro atžvilgiu.

REKLAMA

Galvos skausmas dėl naftos

Nafta visuomet yra aktuali tema rinkose. Nors ir keista, naftos kainos viražai rugpjūčio mėnesį – 15 proc. kilimas, po to kritimas iki panašaus lygio, koks buvo mėnesio pradžioje, – nesusilaukė didesnio dėmesio ar atsakymų į natūraliai kylantį klausimą – kodėl? „Brent“ rūšies naftos kaina vis dar išsilaiko maždaug ten pat, kur buvo balandžio mėnesį, – 45-50 JAV dolerių už barelį intervale, tačiau šią savaitę vėl stebime kilimo tendenciją, ir šįkart priežastis aiškesnė – kalbos. G20 susitikime Rusija ir Saudo Arabija aptarė galimus veiksmus naftos kainai stabilizuoti.

Šiame kontekste stabilizaciją reikia suprasti teisingai – tiek vienai, tiek ir kitai šaliai gyvybiškai reikia kuo aukštesnės naftos kainos. Kaip viena iš galimų priemonių buvo įvardintas gavybos įšaldymas. Ir čia apima deja-vu jausmas, nes kartą jau girdėjome apie planus įšaldyti gavybą... rekordinėse aukštumose, ir tai buvo šį pavasarį. Nors dėl konkrečių priemonių dar nesutarta, rinkos dalyviai jau nervinasi, naftos kaina kyla. Panašu, kad ji žymiau svyruos ir artimiausiu metu, nes šį mėnesį yra suplanuotas OPEC narių ir kitų svarbių naftos išgavėjų susitikimas Alžyre, kur gavybos įšaldymo tema turėtų būti tęsiama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų