Šiomis dienomis Vilniaus vertybinių popierių birža (VVPB) buvo panaši į miestelio futbolo aikštę, kurioje per rungtynių pertrauką leidžiama paspardyti kamuolį vaikėzams.
Pasaulio rinkų įtampa mažai buvo justi nuosaikiu optimizmu gyvuojančioje VVPB. Smulkieji investuotojai kruopščiai pirko akcijų paketėlius ir kėlė rinką aukštyn - prekybos savaitei buvo būdingos mažos prekybos apyvartos ir saikingas kilimas. Didžiausiose rinkose įtampa neatslūgusi - pasaulinėse konferencijose ar analitikų būreliuose svarstoma ar dabartinė finansų tvarka vis dar gali veikti, ar nėra ji pasenusi.
Kol nėra didesnio sukrėtimo, blaškomasi tarp prieštaringų signalų. Aštriausiai rinkos reaguoja į naftos kainas ir į naujausius pranešimus apie obligacijų draudikų verslo gelbėjimą.
Gerų ir blogų naujienų tarpuvaldžiu VVPB panašesnė į miestelio futbolo aikštę, kurioje per rungtynių pertrauką leidžiama paspardyti kamuolį vaikėzams.
Antradienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 3,8 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 19/7. Apyvarta buvo maža, vyravo smulkūs sandėriai. Nė viena pozicija neperlipo 1 mln. Lt apyvartos ribos: didžiausia - 751 tūkst. Lt apyvarta teko TEO LT (TEO1L) akcijoms, kaina nežymiai kilo 0,87 proc.; netradiciškai antra - 534 tūkst. Lt siekusi „Apranga“ (APG1L), akcijos kainos pokytis - 0,45 proc., nuo jos nedaug teatsiliko Šiaulių bankas (SAB1L) - apyvarta 476 tūkst Lt., kilimas - 1,55 proc.
Iš likvidžiausių pozicijų labiausiai kilo „Lifosos“ (LIFO1L) akcijos. Kaina pakilo 3,84 proc. iki 69,26 Lt, o apyvarta siekė 460 tūkst. Lt. Palanki situacija tarptautinėse trąšų rinkose jau daugiau kaip pusmetį kelia LIFO1L kainą.
Trečiadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 5,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 12/11. Nors šįkart brangusių ir pigusių akcijų skaičius beveik vienopdas, jau trečią savaitę besitęsianti keista prekyba intriguoja - kas slypi po tais, palyginus nedideliais sandoriais, kėlusiais kainas. Sprendžiant pagal prekybos stilių, tai - smulkūs prekeiviai, kuriantys nedideles spekuliacines bangas.
Didžiausia (1,3 mln. Lt) apyvarta - tradiciškai UKB1L akcijomis. Stebino vienas didelis sandoris NORD LB akcijomis 800 tūkst. Lt.
Ketvirtadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 4,9 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 18/7. Išlieka stabili apyvarta (1,4 mln. Lt) UKB1L akcijomis, kaina kilo 1,34 Lt. Šiaulių banko grupė paskelbė 2007 metų neaudituotą veiklos rezultatą - uždirbta 24,4 mln.Lt grynojo pelno. Planuojama vėl dalinti nemokamas akcijas, todėl, bent jau iki akcininkų susrinkimo tikėtinas stabilus, nedidelis kilimas.
Penktadienio apyvarta (tiesioginių sandorių nebuvo) - 4,1 mln. Lt, brangusių ir pigusių akcijų santykis - 11/14. Aktyviausia buvo prekiaujama UKB1L (apyvarta - 720 tūkst. Lt) ir TEO1L (apyvarta - 690 tūkst. Lt) akcijomis.
Abi akcijos nežymiai smuko. VVPB jau galime pastebėti „penktadienio efektą“ - po keturias dienas trukusio kilimo, penktadienį pasiimamas kuklus uždarbis.
Iš primirštų akcijų gyvenimo: GRG1L - įmonių grupė, kurią sudaro AB „Grigiškės“ ir UAB „Baltwood“, sausio mėnesį pasiekė 14,2 mln. Lt apyvartą, 26,8 proc. daugiau negu per tą patį praėjusių metų laikotarpį 2008 metais grupė planuoja 200 mln. Lt apyvartą ir 10 mln. Lt ikimokestinio pelno. Tai geras rezultatas, bet investuotojai pernelyg nesiveržia šia akcija prekiauti. Sunkiai prognozuojama ir ne itin likvidi.
OMXV kilimas per savaitę - 1,53 proc.
Trečiadienį, 27 d. JAV kongrese bus skaitoma FRB vadovo pusmetinė ataskaita. Greičiausiai sulauksime išsamesnių audringo laikotarpio vertinimų. Būtų įdomų sulaukti dabartinės centrinio banko pozicijos paaiškinimo, nes B.Bernanke susilaukia vis daugiau kritikos.
Prieštaringi rodi(y)klių judesiai
Ne tik centrinio banko valdytojams nerimą kelia išradingi neskaidrių egzotiškų finansinių instrumentų kūrėjai. Manoma, kad būtent jų veikla vis akivaizdžiau rodo, jog ši finansų sistema paseno ir nebegali išsigelbėti savireguliacijos būdais. Įdomu dar ir tai, kad kai sistema atgyvena savo laiką, libertarų nebelieka, ir nedaug kas prieštarauja racionaliu apriori būdu pakeisti pasaulio tvarką. Žinoma, sulaukiama tradicinių argumentų, kad reguliuotojai kalti, bet esminių pataisų sistemai nesiūloma.
Atslūgus susižavėjimui iš esmės plėšriu W.Buffeto monolines gelbėjimo planu (apie jį rašėme čia), vieną iš obligacijų draudėjų - AMBAC galutinai nepatvirtintais duomenimis suskato gelbėti 8 bankai (Citigroup (!), RBS, Wachovia, Barclays, Societe Generale, BNP Paribas, Dresdner Bank) patys nemažai nukentėję nuo krizės ir akivaizdu - nenori dar labiau nukentėti, žlugus obligacijų draudikams. Skęstantieji pradeda gelbėti skęstančiuosius. Kiek komiškas vaizdas, bet rinkos vėl reagavo pozityviai. O AMBAC akcija pašoko nuo 1,48 USD iki 10,71 USD.
Šiuo metu kiek atsainiai laukiamas kovo 18 d. įvyksiantis FED susirinkimas, kurio metu bus svarstomas palūkanų mažinimas. Tikimasi 50 bazinių punktų mažinimo - iki 2,5 proc. Rinkos šį palūkanų mažinimą jau įskaičiavę.
FRB prognozės, paskelbtos apžvalgoje, taip pat nėra itin guodžiančios.
FRB Prognozių vidurio būdu (atmetant tris didžiausias ir tris mažiausias reikšmes) tendencijos nenumato krizės gilėjimo, bet prognozuoja labai lėtą gerėjimą.
Bet ko vertos prognozės, kai rinkoje slepiasi dar keletas neatskleistų finansinių instrumentų nuostolių?
Dabartinėje situacijoje pernelyg nesitikima FRB retorikos įtakos rinkai. Centrinis bankas paralyžiuotas lėtėjančio augimo ir infliacijos augimo grėsmių. O mažinant šias grėsmes, instrumentą reikia naudoti priešingu būdu. Nors FRB prioritetą teikia augimo lėtėjimo stabdymui, tačiau palūkanų mažinimo rezervas jau baigia išsisemti. Nebent būtų išbandytas Japonijos precedentas su 0 palūkanomis (sunku įsivaizduoti tą įsiskolinusioje JAV).
Todėl investuotojai vis atidžiau klausosi įtakingų finansininkų ar ekonomistų. W.Buffeto įtaką jau matėme.
Karštligiškus spėliojimus - „Ar jau recesija? Jau recesija. Ne, dar ne. Lyg ir stagfliacija?“, vienu mostu nubraukia griežtasis Roubini. Jis, dar 2006 metais pranašavęs didelę finansų rinkų krizę, suskaičiavo, kad sisteminės virstančių domino kauliukų krizės atveju būtų prarasta 1 trln. USD. Būdų, kaip to išvengti - nemato.
Lietuvoje metinė SVKI infliacija (2008 m. sausio mėn., lyginant su 2007 m. sausio mėn.) sudarė 10,0 proc. Nors mūsų šalyje aiškiai didėjanti infliacija, o ne lėtėjanti ekonomika yra reguliuotojų prioritetas, ją bandoma stabdyti veikiant vartotojų lūkesčius kalbomis apie drastiškai (20 proc.) mažėjusias maisto produktų kainas ir raginimais skolintis norint sutaupyti.
Palengvėjimo pasaulio rinkose, jei tikėsime optimistais, laukiama vasarą ar metų pabaigoje.
Portfelio pozicijos juda aukštyn. Gana saikingas, nieko ypatinga nežadantis atsigavimas.
