Nederlingose žemėse Molėtų rajono žemdirbiai puoselėja kaimo turizmą, ekologinę žemdirbystę, gyvulininkystę. Žemdirbiams stiprinti ir plėsti ūkius padeda Europos Sąjungos bei šalies biudžeto išmokos už žemės ūkio produkciją, taip pat pagal konkrečias priemones teikiama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) parama.
Ketina modernizuoti ūkį
Antaliežių kaime ekologiškai ūkininkaujantys Elvyra ir Alvydas Pekarskai verčiasi pienininkystė. Šeimininkauja 280 ha plote, iš kurio 40 ha yra nuosava žemė, o likusi – nuomojama. Dabar laiko 35 melžiamas karves. Užsimoję plėsti galvijų bandą, ūkininkai ruošė daugiau pašarų, savo lėšomis įsirengė aplinkosaugos reikalavimus atitinkančią mėšlidę. Įsirengti vandens gręžinį, nusipirkti melžimo, pieno šaldymo įrangą, naują traktorių, mėšlo krautuvą ir barstytuvą, kitus darbą lengvinančius ir spartinančius padargus padėjo ES parama pagal Lietuvos 2004-2006 metų bendrojo programavimo dokumento (BPD) vadinamąją Nitratų direktyvą (ES tarybos direktyva „Dėl vandenų apsaugos nuo taršos nitratais iš žemės ūkio šaltinių“) bei išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Ekologinis ūkininkavimas“.
„Be šios paramos tokio ūkio neturėtume, - tikina ūkininkė Elvyra. - Kovo mėnesį pateikiau paraišką dėl KPP programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ paramos“. Pasinaudodami paramos lėšomis aukštaičiai ketina įsigyti naują traktorių, šienapjovę, presą, kultivatorių, kito inventoriaus.
Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Molėtų biuro konsultantė Regina Masalienė pastebi, kad šiemet ūkininkai ypač noriai siekia paramos pagal priemonės „Žemės ūkio modernizavimas“ antrąją veiklos sritį. Daugiausia šansų gauti finansavimą turi tie ūkininkai, kurie iki šiol nėra gavę EB investicinės paramos. „Aš asmeniškai padėjau paruošti paraiškas dviem tokiems pareiškėjams. Mano manymu, teigiamo atsakymo turėtų sulaukti ir E.Pekarskienė. Seniai ją skatinau modernizuoti ūkį, ji taip pat nesinaudojo investicine parama“, - svarstė konsultantė, girdama pažangią ekologinio ūkio šeimininkę, kuri ir ūkio apskaitą itin tvarkingai sugeba tvarkyti, ir turi „žaliąjį diplomą“, be to, yra kooperatyvo narė.
Pati E.Pekarskienė teikdama paraišką nerimavo, ar nesutrukdys tai, kad viršijo pieno kvotą. Virškvotis gal ir nedidelis – 14 t, vis dėlto įsipareigojimų vykdymas yra viena iš svarbių sąlygų siekiant paramos pagal priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.
Dėl kvotų nerimauti neverta
Molėtų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Jonas Vaitėnas patikino, kad pieno gamintojai dėl viršytos pieno kvotos šiemet nerimauti neturėtų. Lietuvai papildomai skirta 17 738,884 tonų nacionalinė pieno kvota, priklausanti dalijamojo bendrosios nacionalinės pieno kvotos rezervo pardavimo perdirbti kvotai. Kaip žinoma, yra dviejų rūšių pieno kvotos: pardavimo perdirbti (pienas parduodamas supirkimo įmonėms) ir pardavimo tiesiogiai vartoti (pienas parduodamas ar atiduodamas tiesioginiams vartotojams - prekyvietėse, giminėms, kaimynams ir pan.). Gamintojai gali turėti vienos ar abiejų rūšių kvotas, prireikus jas keisti arba perduoti, o nuo 2007 metų - ir nuomoti bei parduoti pieno gamybos kvotų aukcione. Lietuvoje pieno gamybos kvotų sistemą administruoja Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos.
Pieno gamintojai, teikiantys paraiškas gauti paramai pagal (KPP) priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“, privalo turėti pieno gamybos kvotas, atitinkančias esamus gamybinius pajėgumus. Tačiau kai kurie iš jų 2011-2012 metais planuoja viršyti turimas pieno gamybos kvotas. Tai neturėtų būti kliūtis paramai gauti. Pasibaigus kvotos metams, trūkstamas kvotos kiekis bus suteiktas iš nacionalinio (dalijamojo) rezervo.
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento Mėsos ir pieno skyriaus vyriausioji specialistė Neringa Michailovaitė primena pieno gamintojams,: „Norint pakeisti turimos kvotos rūšį, savivaldybės žemės ūkio skyriui reikia pateikti nustatytos formos paraišką. Dėl to galima buvo kreiptis jau nuo balandžio mėnesio. Paraiškos pakeisti 2011-2012 kvotos metų kvotos rūšį bus priimamos iki šių metų lapkričio 30 d., o keičiant kvotos rūšį 2012-2013 kvotos metams - iki ateinančių metų vasario 1 d.“
Šiemet supaprastintos ir kitos pieno gamybos kvotų sistemos administravimo taisyklės. Gerokai sumažėjo rizika netekti kvotos. Neįvykdžius 85 proc. turimos kvotos, nebereikia rašyti prašymo, kad nepanaudota kvotos dalis nebūtų paimta į specialųjį rezervą. N.Michailovaitė paaiškino, jog į specialųjį rezervą kvota paimama tik tuo atveju, jeigu gamintojas per 12 kvotos mėnesių visai nevykdė pieno gamybos.
Parama pienui perdirbti vietoje
Smulkieji šeimos ūkiai jau gali gauti ir paramą pieno perdirbimui savo ūkiuose. Paramą pieno perdirbimui ūkiuose galima gauti pasinaudojus ūkių modernizavimo priemone. Iš pradžių ši priemonė nenumatė paramos pieno perdirbimui, tačiau nuo šių metų sodiečiams neliko jokių kliūčių ja pasinaudoti ir padidinti ūkio konkurencingumą. Nepalankiose ūkininkauti žemėse išlaidos pieno perdirbimo įrangai pirkti kompensuojamos iki 50 proc., o jauniesiems ūkininkams – net iki 60 procentų.
Pasak specialistų, susipažinusių su gyvulininkystės sektoriaus prognozėmis iki 2020 metų, Elvyra ir Alvydas Pekarskai bei kiti ūkininkai, plėtojantys pienininkystę, dėl ateities gali būti ramūs.
Tiesioginių išmokų dalis pieno kainoje su parama per 2009-2020 metus turėtų sudaryti vidutiniškai 18 procentų. Numatoma, kad nuo 2009 iki 2015 metų pieno supirkimo kainos šiek tiek didės, 2015-2019 metais bus beveik tokio paties lygio, o 2020 metais vėl pradės kilti. Prognozuojama, kad dėl produktyvumo didėjimo 2020 metais palyginti su 2009 metais Lietuvoje melžiamų karvių skaičius sumažės 11 proc. ir jų bus 333 tūkstančiai, o pieno gamybos apimtys padidės daugiau kaip 5,3 proc. ir sieks 1 984 tūkst. tonų pieno.
