„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis tikina, kad ir šiemet numatytas nacionalinis biudžetas ne tik bus įgyvendintas, bet ir gali būti surinkta daugiau mokesčių.
„Šiemet mes taip pat matome aiškią tendenciją, kad valstybės biudžeto pajamos labai auga iš gyventojų pajamų mokesčio ir pastebimas ne tik spartus augimas, bet ir tendencijos, kad viršijamas biudžeto pajamų planas. Tai rodo ne tik vykstantį natūralų darbo užmokesčio augimą, bet ir labai džiuginančią tendenciją – vis didesnė dalis įmonių atsisako mokėti, o darbuotojai gauti, – darbo užmokestį vokeliuose. Taip pat daugiau mokesčių surenkama ir padidinus minimalų mėnesio atlyginimą, tačiau šioje vietoje reiktų dėti daugiau pastangų – mažinti mokesčius, pirmiausia, neapmokestinamą pajamų dydį iki minimalaus mėnesinio atlyginimo, tam, kad liktų dar mažiau finansinių paskatų mokėti atlyginimus vokeliuose. Nes tai turi ne tik trumpalaikių neigiamų pasekmių valstybės biudžetui, bet ir labai kenkia gyventojams ilguoju laikotarpiu, nes jie praranda socialines garantijas, negali tikėtis didesnių pensijų ir visų kitų socialinių išmokų“, - situaciją aiškina N. Mačiulis.
Teigiamos tendencijos
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, šalyje pastebimos ir kitos teigiamos šešėlinės ekonomikos mažėjimo tendencijos:
• PVM administravimo gėrėjimas liudija tai, kad faktinės PVM pajamos 2014 m. augo sparčiau, nei galutinis vartojimas, o tai reiškia, kad dalį PVM taip pat pavyko ištraukti iš šešėlio;
• Gerėjantis GPM administravimas liudiją tai, jog GPM 2014 m. surinkta daugiau, nei būtų galima paaiškinti vadinamais ekonominiais faktoriais, t.y., darbo užmokesčio ir dirbančiųjų skaičiaus didėjimu;
• Šešėlinės akcizais apmokestinamų prekių rinkos mažėjimą patvirtina cigarečių, stipraus alkoholio ir dyzelinio kuro pardavimų legalioje rinkoje didėjimai:
- cigarečių parduota apie 4,7 proc. daugiau; - stipriųjų alkoholinių gėrimų apie 4,8 proc. daugiau; - dyzelinio kuro apie 17 proc. daugiau.
Ekonomistas N. Mačiulio teigimu, dėl kontrabandinių prekių prarandama daugiausia mokestinių pajamų, tačiau rinkos tyrimai rodo, kad kontrabandinių prekių vartojimas Lietuvoje mažėja.
„Rinkos tyrimai rodo, kad Lietuvoje kontrabandinių cigarečių vartojama mažiau nei krizės įkarštyje 2009-2010 metais, kai daugiau nei 40 procentų surūkomų cigarečių sudarė kontrabandinės, – 2014 metais ir šiemet kontrabandinių cigarečių suvartojama mažiau nei 30 procentų. Tai rodo, kad į šalį įvežama mažiau kontrabandos, bet vis dėlto tai yra dar labai didelė dalis. Dar nesugrįžome į prieš krizę buvusį lygį kuomet maždaug dešimtadalis cigarečių buvo kontrabandinės“, - pasakoja N. Mačiulis.
Kiekvienas pilietis gali prisidėti
VMI duomenimis, įgyvendinant mokesčių mokėjimo kontrolę buvo pasiekti ženklūs rezultatai. Įskaitant ikiteisminiuose tyrimuose nustatytą žalą, bendra nustatyta nesumokėtų mokesčių suma siektų apie 0,5 mlrd. litų. Teisėsaugos institucijoms pateikta daugiau kaip 200 pranešimų apie nusikalstamas veikas, tarp jų 61 dėl asmenų nusikalstamo praturtėjimo. Surašyta apie 7000 administracinės teisės pažeidimų protokolų.
Daugiausia mokesčių įstatymų pažeidimų nustatyta prekybinėse veiklose, paslaugų sektoriuje, ir statybų srityje.
VMI Komunikacijos vadovas Darius Buta teigia, kad kiekvienas šalies pilietis galėtų prisidėti mažinant šešėlinę ekonomiką prašydamas kvito ar informuodamas VMI apie mokestinius pažeidimus. „VMI pažymi, kad kiekvienas sąmoningas šalies gyventojas, perkantis prekes ar gaunantis paslaugas ir reikalaujantis kvito, užtikrina, kad visi gauti pinigai bus apskaityti buhalterinėje apskaitoje ir verslas nuo tos sumos sumokės į biudžetą mokesčius. VMI primena, kad fiskalinis kvitas (pagal kurį apskaitomi pinigai kasoje) privalo turėti „LF“ simbolį, kitus privalomus rekvizitus (pridedame pavyzdį, kaip atskirti tikrą fiskalinį kvitą nuo nefiskalinio (prečekio), kuris negarantuoja, kad pinigai bus apskaityti, o yra tik informacinis dokumentas).
Be abejo, VMI turėtų padėkoti visiems sąmoningiems mokesčių mokėtojams, kurie informuoja instituciją apie mokestinius pažeidimus. Tokių gyventojų ir verslininkų kasmet tik daugėja, tai rodo, kad visuomenė darosi vis nepakantesnė šešėlinei ekonomikai“, sako D. Buta.
Nuo 2006 metų birželio, kai buvo įsteigtas vieningas VMI pasitikėjimo telefonas 1882, skirtas pranešti apie mokestinius pažeidimus, pagal gautą informaciją iš sąmoningų mokesčių mokėtojų, VMI nustatė per 31 mln. € (apie 107 mln. litų) nuslėptų mokesčių. Iš viso VMI pasitikėjimo linija sulaukė daugiau nei 26 tūkst. įvairių pranešimų, o šiemet mokėtojai institucijai jau beveik 2000 kartų pranešė apie galimus mokesčių sukčiavimo atvejus.
VMI pastebi, kad nepaisant kai kurių tyrimų skeptiškų vertinimų, Lietuvos gyventojų nepakantumas mokesčių slėpimui tikrai nemažėja: praėjusiais metais VMI sulaukė rekordinio pranešimų skaičiaus – 4200, t.y. per 500 pranešimų daugiau nei 2013 metais. VMI gali patikinti, kad kiekvienas gaunamas pranešimas yra svarbus, jo turinį vertina institucijos analitikai ir nedelsiant priima sprendimus dėl efektyviausių veiksmų.
