Šildymas brango ne tik daugiabučių namų gyventojams. Katilines ar krosnis malkomis, anglimis ar kitu kuru kūrenantys gyventojai prieš šį sezoną už kurą mokėjo brangiau nei ankstesniais metais.
Rūpestingas šeimininkas malkų stengiasi nusipirkti pavasarį, kad iki kūrenimo pradžios jos gerai išdžiūtų, juk sausos gerokai kaitresnės. Malkos vis brangsta, todėl prisiruošusieji iš anksto kelioms žiemoms dabar tik džiaugiasi. Kūrenti malkomis yra vienas pigiausių šildymo būdų, tačiau jas reikia sandėliuoti, o sukūrenus valyti šiukšles, dulkes, išsemti pelenus, rašo „Respublika“.
Sunkvežimis - 700 litų
Paskambinus pagal skelbimą viename Panevėžio miesto laikraštyje paaiškėjo, kad už sunkvežimį beržinių malkų prašoma 700 litų. Tačiau atskirai teks mokėti už atvežimą, nes, pasak pardavėjo, transportas oru nevažiuoja. Už kiekvieną „malkų taksi“ nuvažiuotą kilometrą reikės mokėti 1 litą. Kiek pigiau - 550 litų - kainuoja sunkvežimis mišrių alksninių, drebulinių bei eglinių malkų.
Pardavėjas tvirtina, kad sunkvežimyje bus apie 8 kietmetrius malkų.
Kitas malkų pardavėjas už trinkomis supjautų beržinių malkų sunkvežimį paprašė 720 litų, o mišrias birželio mėnesį kirstas malkas žadėjo parduoti po 600 litų. Jis garantavo, kad miesto teritorijoje klientams malkas atvežtų be papildomo mokesčio.
Kiti pardavėjai skelbia skaldytų beržinių malkų kietmetrį parduodantys ir atvežantys už 80 litų. Beržinių pjuvenų ir kokybiškų durpių briketų tonos kainos svyruoja apie 270-295 litus.
Per penkmetį pabrango dvigubai
Prieš dvejus metus sunkvežimį malkų buvo galima nusipirkti už 450-500 litų. Prieš penkerius, 2003-iaisiais, sunkvežimis kaitrių malkų kainavo tik 350 litų, o prastesnių tuomet buvo galima gauti ir už 250-280 litų. Taigi akivaizdu, kad per penketą metų malkos pabrango dvigubai.
Per sezoną 150 kv.m namui apšildyti reikia maždaug dviejų sunkvežimių, t.y. apie 14 kietmetrių malkų, tačiau kuro kiekis priklauso nuo daugelio dalykų. Pavyzdžiui, apšiltintame name su sandariais langais šiluma laikosi geriau, tad ir kūrenti reikės mažiau.
Malkų galima nusipirkti ir iš pirmų rankų, t.y. iš miškų urėdijų. Panevėžio miškų urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius teigia, kad malkų paklausa didėja, gyventojai iš urėdijos šiemet nupirko net 19 tūkstančių kubų. Tai gerokai daugiau nei pernai. Maždaug tiek pat parduota ir medienos plokščių gamintojams. Kol šioje pramonės šakoje juntamas sąstingis, urėdija patenkina poreikius ir mano, kad malkų nepristigs.
Šiemet Panevėžio miškų urėdija beržinių malkų kietmetrį pardavė po 106 litus, antros grupės malkos kainavo 87, o trečios - tik 80 litų. Iš miško 2-3 m ilgio kamienus savo transportu turi išsivežti pirkėjas, todėl prie bendros sumos teks pridėti dar keliasdešimt, o gal ir visus 100 litų. Šią paslaugą teikia ir urėdija, tačiau dideli sunkvežimiai į mažus kiemus neįvažiuoja. Gyventojai malkas iš urėdijos labiausiai perka pavasarį ir žiemą, kai turi daugiau laisvo laiko.
Akmens anglių gauti sunku
Skelbimų apie parduodamas akmens anglis Panevėžio regiono spaudoje nėra. Šio kuro įsigyti nelengva, juo prekiaujama su pertrūkiais, kai atvažiuoja vagonai su akmens anglimis iš Rusijos. Akmens anglių ne tik trūksta - šis kuras dar ir pabrango. Prieš metus toną buvo galima nusipirkti už 370-380 litų, dabar kaina pašoko iki 550-600 litų. Pardavėjai tikina, kad kainai didžiausios įtakos turėjo išaugusios transportavimo išlaidos.
Statistikos departamento duomenimis, pernai reikėjo 74 tūkstančių tonų akmens anglių. Jeigu pabrangimas neišgąsdins, gyventojai, šiuo kuru šildantys namus, šiemet akmens anglims pirkti išleis maždaug 16 mln. litų daugiau negu 2007 m.
Anglių pardavėjai atkreipia dėmesį, kad šio kaitraus kuro perkama mažiau nei ankstesniais metais. Kad anglys įsidegtų, reikia turėti ir malkų, tad noras gyventi šiltuose ir jaukiuose namuose yra finansiškai skausmingas.
Genė Silickienė