Kulinarinių knygų parašyta iš tiesų gerokai per daug. Daugiau, nei žmogus galėtų perskaityti per visą savo gyvenimą, rašo forbes.ru. Tarp jų nemažai naudingų, pakankamai žinomų ir netgi legendinių, tačiau pernelyg mažai tokių, prie kurių norėtųsi vis sugrįžti ir skaityti iš naujo.
Štai dešimtukas kulinarinių knygų, išleistų per paskutinį šimtmetį, į kurias reikėtų dėmesį atkreipti pirmiausia.
„Larousse Gastronomique“ (1938)
Tai svarbiausia gastronominė enciklopedija pasaulyje, neabejotinai ji yra įrašoma pirmu numeriu į bet kurį kulinarinių knygų sąrašą. Pagrindiniu knygos autoriumi tapo garsus prancūzų virtuvės šefas. Išleidžiant šią knygą dar buvo gyvas prancūzų virtuvės karalius Ogiustas Eskofje, parašęs knygai įvadą ir nepasigėdijęs priminti, kad daug kas enciklopedijoje pasiskolinta iš jo paties išleisto „Kulinarinio gido“.
Kulinarinė enciklopedija tapo pirmuoju tokio pobūdžio kūriniu ir netikėtai tapo labai populiaria. 1961 metais ji buvo išversta į anglų kalbą, nuo to laiko knyga išgyveno keletą leidimų, kurių kiekvienas gerokai skyrėsi nuo buvusio, kadangi mažėjo grynos prancūziškos virtuvės patiekalų, o vis daugiau atsirado kitų pasaulio virtuvių elementų.
„The Good cook“ (1978-1981)
1970-ųjų pabaigoje išleistoje knygų „The Good cook“ serijoje iš viso buvo 28 knygos, kurių kiekviena buvo skirta tik tam tikros rūšies gaminiui ar produktui: „Duona“, „Vaisiai“, „Kiauliena“, „Desertai“ ir taip toliau. Kiekviena knyga padalyta į dvi dalis: pirmoje smulkiai nupasakojamas produktas, visos kulinarinės smulkmenos, antroje pateikiami įvairių pasaulio virtuvių receptai. Knyga buvo išleista Amerikos ir Britanijos rinkai, tačiau kone iš karto jos leidyba liovėsi, kadangi bankrutavo leidykla. Taigi, knyga tapo tikra retenybe. Tik 1990 metų pabaigoje knyga vėl buvo pradėta leisti.
„How to cook everything“ (1998)
Milžiniška 948 puslapių knyga, išleist Marko Bittmano, tapo bene svarbiausiu kulinariniu vadovu Amerikoje. Knygos idėja – kaip gaminti skanų ir sveiką maistą pačiomis minimaliausiomis priemonėmis, įdedant mažiausiai pastangų. Tiesa, knyga gali patikti ne visiems, kadangi jos autorius negali pakęsti kulinarinės mistikos ir mano, kad pagal kiekvieną receptą galima gaminti maistą naudojant pačias minimaliausias priemones.
„Jamie's Kitchen“ (2003)
Atsiradęs televizijos ekrane 1999 metais, Jamie Oliveris iš karto tapo svarbiausiu viso pasaulio virėju – iš pradžių Britanijoje, vėliau ir visame pasaulyje. Jo pirmoji knyga išėjo tais pačiais metais ir užėmė pirmąją vietą Amerikos bestselerių sąraše. J. Oliverio knygos išverstos į 26 kalbas ir išleistos 40 šalių. Jis laikomas pačiu populiariausiu ne grožinės literatūros autoriumi.
„On food and cooking“ (1984)
Šioje knygoje apskritai nėra nė vieno recepto. Tačiau daugiau nei dvidešimt metų šiai knygai lenkiasi daugelis virtuvių šefų ir kulinarijos mėgėjų visame pasaulyje. Tai tikra maisto chemijos ir fizikos biblija, skirta pačiam plačiausiam skaitytojų ratui. Knygos autorius Haroldas Makgis pirmasis prabilo apie tai, kodėl mėsa kepa vienaip, o ne kitaip, kokia molekulinė cikorijos lapų struktūra ir taip toliau. Viskas, kas autorių domino, buvo rasta jo lėkštėje ar puode. 2004 metais knyga buvo išleista pakartotinai, smarkiai papildyta ir pastorėjusi dar 200 su trupučiu puslapių.
„Simple art“ (1980)
Japonų virtuvei skirta labai daug knygų, bet kol kas nė vienai nepasisekė perspjauti šio klasikinio leidimo. Sidzuo Tsuji, šios knygos autorius ir kulinarinio instituto Osakoje steigėjas, buvo ir liko pačiu įtakingiausiu japonu, kada nors rašiusiu apie japonų virtuvę. S. Tsuji gavo puikų europinį išsilavinimą, gerai suprato savo skaitytojus ir buvo perpratęs japoniškų ceremonijų subtilybes.
„How to Cook“ (2001)
Delia Smith, šios knygos autorė, į kulinarinę istoriją įėjo dar 1969 metais, kai pati iškepė tortą, puošiantį grupės „The Rolling Stones“ albumo „Let it Bleed“ viršelį. Tada ji ėmė rašyti kulinarinę skiltį laikraštyje ir nuo tų laikų moko britų publiką maisto gaminimo namuose paslapčių. Galiausiai ji išleido tris knygas, visas tuo pačiu pavadinimu: „How to Cook“.
„The Book of Jewish Food: An Oddysey From Samarkand to New York“ (1996)
Kaire gimusi Claudia Roden garsėja savo kulinarinėmis knygomis apie Artimųjų Rytų virtuvę. Tačiau tikrą šlovę ji pelnė už savo darbą nagrinėjant žydišką maistą. Niekas anksčiau šitos temos nesiėmė taip atsakingai ir su tokiu atsidavimu: C. Roden 10 metų keliavo ir domėjosi žydiška kultūra. Ši receptų knyga, kurioje tiksliai apibūdinama, iš kokio reginio valgis ir kaip jo receptas buvo gautas, savotiškas kelionių vadovas, vedantis per nepažįstamus miestus pasikliaujant tik uosle.
„Seductions of Rice“ (1998)
Ši knyga – svarbus šeimyninis vienos kanadiečių poros, puikiai išmanančios kepinius ir Azijos virtuvę, darbas. Ši knyga – tikras ryžių pašlovinimas. Milijonas receptų iš viso pasaulio, tūkstančiai istorijų, fotografijų, šeimyninių prisiminimų, žemėlapių, patarimų, anekdotų ir kelionės patarimų.
„Flavor Bible“ (2008)
Tai knyga, kurią dovanojame žmonės, pavargusiems nuo receptų rinkinių ir įsisavinusiems maisto gaminimo principus. Receptų čia praktiškai nėra, kaip ir jokių patarimų. Tai vadovas, skatinantis kulinarinę fantaziją: jis sudarytas iš sėkmingų produktų derinių sąrašo. Kiekvienas produktas derinamas su papildomais ingredientais, kurie suteikia produktui geriausią arba netikėtą skonį. Pavyzdžiui, moliūgui tokių sąrašų iš viso yra 88.
