Darbuotojai migruoja ir šalies viduje
Krizės laikotarpiu ir pokriziniais metais įmonėms svarbiausia buvo išsirinkti tinkamą darbuotoją, o jam pritraukti didesnių pastangų nereikėjo. Dabar sąlygas ima diktuoti darbuotojai. Darbo biržos rengiamų apklausų duomenimis, net 46 proc. darbdavių susiduria su tinkamų darbuotojų trūkumu. Todėl dabartinė demografinė ir ekonominė situacija verčia persiorientuoti ir skirti gerokai daugiau dėmesio pritraukiant bei išlaikant žmogiškuosius išteklius.
„Šie veiksniai lėmė geroką darbo rinkos suaktyvėjimą praėjusiais metais tarp darbdavių – įmonių konkurencija dėl darbuotojų itin sustiprėjo. Kadangi trūksta tam tikrų sričių darbuotojų, laimi tos bendrovės, kurios sugeba pritraukti tinkamų žmonių, pasiūlyti juos tenkinančias darbo sąlygas ir atlygį“, – sako laikinojo įdarbinimo paslaugas teikiančios įmonės „Headex Group” vykdančioji direktorė Viktorija Šukšterytė.
Pasak V. Šukšterytės, vis didesnį spaudimą dėl darbuotojų trūkumo jaučiantis verslas su tuo kovoja įvairiais būdais. Pavyzdžiui, atsiveža žmonių iš tų regionų, kuriuose fiksuojamas didesnis nedarbo lygis, sudėtingesnė ekonominė situacija. Kitas kelias – susikurti tokią reputaciją, kad potencialūs darbuotojai patys rikiuotųsi prie įmonės durų.
„2015-aisiais aiškiai išryškėjo džiugi tendencija – vis daugiau lietuvių dėl geresnio darbo yra pasiruošę migruoti šalies viduje, keltis pagyventi ar kasdien važinėti į kitą miestą. Jei anksčiau darbuotojų paieškos spindulys siekė apie 30 kilometrų , tai pernai šis atstumas buvo jau 100 kilometrų. Darbdaviai vis labiau yra linkę kompensuoti tokias darbuotojų keliones ir žiūri į tai, kaip į normalias veiklos išlaidas“, – pasakojo „Headex Group” vykdančioji direktorė.
Anot jos, laikinojo įdarbinimo įmonės taip pat susiduria su darbo jėgos trūkumu, ypač didžiuosiuose miestuose, todėl akivaizdu, kad jau dabar reikia žvalgytis į regionus, o artimiausiais metais ši tendencija tik ryškės – darbuotojų migracija šalies viduje bus dar didesnė.
Darbdavio įvaizdis tampa vis svarbesnis
Vis dėlto, anot jos, dabartinėje situacijoje bendrovėms darbuotojų rasti bus sunku ir 30, ir 100 kilometrų atstumu, jei jos nepasižymės gera reputacija. Rasti atsiliepimų apie darbdavius šiais laikais nesunku, informacija sklinda iš lūpų į lūpas, tad darbuotojai prieš priimdami sprendimus pasidomi, kokia įmonė jiems siūlo darbą.
„Pažangios įmonės supranta, kad žmogiškieji ištekliai tampa svarbiausiu turtu, todėl į tai investuoja – net samdo specialistus, kurie pataria, ką daryti, kokių veiksmų imtis, kad įmonė būtų patraukli darbuotojams. Kol kas tai labiau būdinga tarptautinėms bendrovėms, bet, regis, to paties imtis privalės ir lietuviškas verslas, nes kitaip tiesiog neturės darbuotojų“, – pažymėjo V. Šukšterytė.
Tiesa, ji pripažįsta, kad geros reputacijos kūrimas yra sudėtingas ilgalaikis procesas, o norimą efektą retai pavyksta pasiekti greitai. Pavyzdžiui, yra įmonių, kurios pastaruoju metu smarkiai pagerino sąlygas savo darbuotojams, bet tam tikras praeities šleifas vis dėlto neleidžia be problemų prisivilioti reikalingų specialistų.
