Ekspertai bado pirštais į pandemiją, kuri esą paskatino žmones dažniau kilnoti taureles namuose. Lietuviai ne tik gėrė, bet ir rūkė daugiau. Vienas gyventojas sutraukė daugiau nei 60-imt pakelių cigarečių per metus.
Marijampolėje vidurdienį prie parduotuvės sutiktas Rolandas rodo dienos laimikį – 2 plastikinius butelius alaus. Vyras atvirauja: yra sėdėjęs kalėjime ir nuo tada sustoti gerti negali.
„Knieti pirštai, ką padarysi. Turėjau ir žmoną, viską turėjau, viską, aleliuja. – Prapylėt? – Prapyliau per degtinę, ką padarysi. Brolis irgi sugalvojo pagirias padaryti. Išgėrė litrą antifrizo. Po žeme, viskas“, – pasakoja marijampolietis Rolandas.
Kitas panevėžietis Darius aiškina, kad šiuo metu geria daugiau nei anksčiau. Vyras striukės kišenėje nešiojasi alaus butelį ir užsimena, kad neseniai prarado darbą.
„Pagal save, aš jo tikrai suvartoju daugiau nei anksčiau. Nėra tų, aš ir pats nešliaužioju gatvėmis, nuėjau, nusipirkau, neubagauju, neprašinėju… Aš žinau, kaip gėriau, taip geriu. Žinau, kur gauti, bet yra tokia skriauda“, – kalba marijampolietis Darius.
28,5 litro degtinės – tiek alkoholio vienas 15-os metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas išgėrė per 2020 m. Tiesa, pernai šis skaičius didėjo. Lietuviai per 2021-uosius išgėrė beveik dviem litrais daugiau. Statistikos departamentas Lietuvos gyventojų nupirktus svaigiuosius gėrimus matuoja ne degtinės ar alaus litrais, o šimto procentų stiprumo alkoholiu.
Naujausi duomenys rodo, kad pernai vienas 15-os metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas vidutiniškai išgėrė 12,1 litro grynojo alkoholio. Tai yra 700-ais mililitrų daugiau nei užpernai. Gyventojai kalba:
„Kur žmonės socialiai remtini, kur sunkus pragyvenimas, gal daugiau linkę pasirinkti tą kelią.“
„Jaunimas tai iš viso mažiau geria, bent jau mano anūkai. O kaimas kaip gėrė, taip geria – veikti neturi ką.“
„Kaimuose jaučiasi, kad labai pijokauja, o mieste, nežinau.“
„Kai į depresiją žmones varo, tai alkoholiu skandina.“
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas dėl papildomų litrų bado pirštais į pandemiją.
„Antrieji pandemijos metai, keičiasi vartojimo įpročiai. Dėl maitinimo vietų, pasilinksminimo vietų, socialinės veiklos, susibūrimų apribojimų, alkoholio vartojimas persikelia į namus. Antri pandeminiai metai, padidėjęs stresas, vienišumo jausmas, depresijos“, – teigia Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovė Evelina Pridotkienė.
Keičiasi ir vartojamo alkoholio asortimentas. Anksčiau lietuviai dažniausiai rinkdavosi alų, dabar didžiausią liūto dalį suvartojamo alkoholio sudaro spiritiniai gėrimai.
„Žmonės perka stipriuosius gėrimus nebūtinai grynam jų vartojimui, bet labai dažnai kokteilių maišymui, ir kai tu negalėjai suvartoti mėgstamo kokteilio bare ar kavinėje, dėl to, kad ji tiesiog nedirbo, tu tą turėdavai padaryti, ar galėdavai padaryti namuose, tik namuose tau reikia nusipirkti didesni kiekį, negu tu sunaudosi 1 ar 2 kokteiliams pagaminti“, – sako alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka.
„Auga, ypač kokteiliams skirti gėrimai: džinas, romas, viskis, konjakas, tauresni, brangesni ir skirti kokteiliams. Tą galima išskirti“, – tvirtina „Maxima LT“ atstovė Rima Aukštuolytė.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas turi tikslą iki 2035-ųjų Lietuvoje sumažinti alkoholio vartojimą keturiais litrais grynojo alkoholio vienam gyventojui. Tačiau keisti Alkoholio kontrolės įstatymą ir įvesti naujų draudimų ar priemonių turi Seimas, kuriame politikai nuolat ginčijasi, kaip griežtai reikia prižiūrėti alkoholio prekybą.
„Nebuvo tinkamai indeksuoti akcizai, tam, kad neaugtų įperkamumas, nes pajamos auga pakankamai greitai, akcizai atsiliko nuo to. Atvirkščiai, nešami projektai, kuriais buvo siūloma liberalizuoti, net ir dabar yra svarstoma, kaip legalizuoti naminę degtinę“, – teigia Seimo narys, valstietis Aurelijus Veryga.
„Jau buvo viena bepročių valdžia, kuri draudimais viską draudžia, tai dabar dar… Jeigu pakelsi akcizą keliais eurais, keliasdešimt eurų, tai kur viskas nukryps į kontrabandą, į šešėlį“, – sako Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Europos kontekste esame dar vis prie pirmaujančių valstybių, daugiausiai alkoholio suvartojančių, tai šiuo atveju visos kalbos apie liberalizavimą jos nėra niekuo grįstos“, – sako Seimo narė Agnė Širinskienė.
Pernai nuo alkoholio sukeltų ligų, apsinuodijimų, kepenų sutrikimų mirė daugiau nei 670 žmonių, pernai tokių buvo apie 600-us.
Statistikos departamentas suskaičiavo ne tik alkoholio litrus, bet ir cigaretes. Per 2021-uosius vienam 15-os metų ir vyresniam gyventojui teko 1233 cigaretės, arba 61-as pakelis cigarečių. Tai yra 5-iais pakeliais daugiau nei užpernai.
O SIANDIENS MES ..GERIAM, GERIAM..
