Privataus kapitalo fondų, finansinių investuotojų ar Baltijos šalyse pirkinių besižvalgančių bendrovių apetitas įsigyti bendroves šiuo metu kaip niekada didelis, rašo trečiadienio "Verslo žinios".
Pasak specialistų, tokia paklausa galėtų pasinaudoti verslus išvystę Lietuvos verslininkai – už bendroves galima išsiderėti gerą kainą.
„Geresnių sąlygų parduoti verslą vargu ar begali būti. Rinkoje žvalgosi daugybė pirkėjų“, – padėtį apibūdina Jonas Abrahamsonas (John Abrahamson), investicinio banko „SEB Enskilda“ vadovas.
Vakaruose finansų institucijos, privataus kapitalo fondai, bendrovės turi didžiulį kiekį laisvų pinigų. Tai ženklas, kad jos linkusios įsigyti bendroves ir verslus, o ne investuoti į savo pajėgumų didinimą. Pasak J. Abrahamsono, vien Švedijoje šiemet dividendais bus išmokėta 20 mlrd. EUR, kuriuos reikės kur nors investuoti.
„Susidomėjimas, kurį investuotojai parodė „Bitės“ pardavimo sandoriui, gali atspindėti ateities tendencijas“, – investuotojų dėmesio tendencijas apibūdina Šarūnas Skyrius, investicinio banko GILD partneris.
Analitikai pažymi, jog pastaruoju metu buvo įmonių perpirkimų, kuriais bendrovės įvertintos aukšta kaina. Prie tokių priskiriamas ir minėtas „Bitės“ sandoris, taip pat „Mažeikių naftos“ pardavimas. Pirkdamas „Sampo“ bankininkystės verslą Baltijos šalyse bei Suomijoje dosnus buvo ir didžiausiais Danijos bankas „Danske Bank“.
Anot Š. Skyriaus, Lietuvoje paprastai investuotojus domina bendrovės, savo rinkoje užimančios I arba II vietą ir turinčios stabilius pinigų srautus. Specialistai atkreipia dėmesį, kad investuotojams svarbus ir įsigyjamos bendrovės dydis. Pavyzdžiui, regioninius privataus kapitalo fondus domina mažiausiai 20-30 mln. EUR vertės bendrovės.
