Lietuviai jau senokai garsėja kaip savižudžių tauta. Sociologai, psichologai ir kiti ekspertai teigia, jog taip yra todėl, kad mūsų šalyje sunku pragyventi, nėra darbo, vyrauja pesimistinės nuotaikos. Tačiau dažnai situacija nepasitaiso ir išvykus geresnio gyvenimo ieškoti svetur.
Nužudė žmoną ir pasikorė
Kupiškietė Judita (24 m.) su savo vyru Sigitu Butavičiumi (27 m.) susipažino dar mokydamasi mokykloje. Ją baigusi, netrukus ištekėjo. Jauna pora prisiglaudė pas Kupiškyje gyvenančią Juditos motiną, antrame medinio namuko aukšte. Netrukus sutuoktiniams gimė dukrelė. Vertėsi jie sunkiai. S. Butavičius dirbo medžio apdirbimo įmonėje, statybose, tačiau nevengdavo taurelės, o pinigų vis trūkdavo. Šiek tiek užsidirbęs ir susitaupęs Sigitas nusipirko automobilį, bet netrukus avarijoje jį sudaužė.
Jaunai šeimai visko norėjosi čia ir dabar, o prasigyventi buvo sunku. Gerai pamąstę Judita su Sigitu nusprendė, kad verta pabandyti laimės paieškoti užsienyje. Palikę dukrelę prižiūrėti senelei, rugsėjį su draugų pora išvažiavo į Ispaniją.
Svečioje šalyje kurtis nebuvo lengva. Sutuoktiniai įsidarbino šalies pietuose esančiose plantacijose, skynė alyvuoges. Gyventi teko mažame kambarėlyje dar su keletu darbininkų. Kadangi vietos nebuvo net apsisukti, visi miegodavo ant keliaaukščių gultų. Alinantis darbas ir nelengvos gyvenimo sąlygos prisidėjo prie vis dažnesnių poros nesutarimų. Vis dėlto šiaip taip pavyko susitaupyti ir išsinuomoti butą Malagos priemiestyje. Naujuose namuose Butavičiai pagyveno kiek daugiau negu mėnesį…
Kalėdoms sutuoktiniai suplanavo kelionę į Lietuvą – norėjo aplankyti savo dukrelę ir pasisvečiuoti namuose. Bet darbdavys pasiūlė per šventes padirbėti, pažadėjo mokėti kiek daugiau negu paprastai. Pora susiviliojo pasiūlymu ir nusprendė kelionę namo atidėti. Tačiau pas močiutę auganti trejų metukų Butavičių dukrelė nei vieno iš savo tėvų taip ir nepamatys…
Naujųjų metų išvakarėse civilinės gvardijos pareigūnai jaunos šeimos nuomojamame bute Malagos priemiestyje rado J. Butavičienės kūną. Nedelsiant imta ieškoti jos vyro Sigito. Netrukus paaiškėjo, kad S. Butavičius sėdo į taksi ir kažkur išvažiavo. Vėliau paaiškėjo, kad per kivirčą susijaudinęs S. Butavičius savo žmoną pasmaugė. Atitokęs ir pamatęs, ką padarė, jis čiupo telefoną ir paskambino nužudytosios žmonos seseriai – prisipažino įvykdęs nusikaltimą ir pridūrė, jog tą patį pasidarys ir sau. Po kurio laiko policininkai rado jį pasikorusį viename gyvenamųjų kvartalų.
Lietuvių namuose – du lavonai
Panaši tragedija kiek anksčiau yra nutikusi Norvegijoje. Čia prieš pat Kalėdas netoli Olezundo miesto esančioje Norvegijos saloje Haramsioje savo namuose buvo rasti negyvi sutuoktiniai iš Lietuvos. Ukmergiškis Mindaugas S. (28 m.) nužudė savo žmoną Agnę (27 m.) ir nusižudė pats.
Šeima su dviem vaikais į Norvegiją gyventi buvo atvykusi prieš 2 metus. Agnė greitai išmoko norvegų kalbą ir vienoje įmonėje įsidarbino mašinų operatore. Mindaugas dirbdavo pagalbiniu darbuotoju pas ūkininkus. Šeimos vaikai jau lankė mokyklą Norvegijoje. Iš Ukmergės į Norvegiją sutuoktiniai buvo atvykę ieškodami geresnio darbo ir tikėdamiesi greičiau padengti iš banko paimtą paskolą, už kurią įsigijo namą gimtinėje.
Tądien nesulaukę Agnės bendradarbiai sunerimo – pareiginga jauna moteris nebuvo iš tų, kurie į darbą nieko nepranešę neatvyksta šiaip sau. Netrukus bendradarbiai nuvyko į lietuvių namus. Tačiau ilgai beldę į duris, jie taip ir nebuvo įleisti vidun. Tuomet rūpestingi kolegos surado šeimininką, iš kurio namą nuomojosi lietuvių šeima, ir paprašė atrakinti duris. Policija į salą pasiuntė greitosios medicinos pagalbos sraigtasparnį. Jo įgula ir surado negyvą porą.
Sukrėsti šeimos draugai negalėjo patikėti įvykusia drama – abu sutuoktinius jie įvardijo kaip draugiškus, inteligentiškus ir malonius žmones. Nors Agnei Norvegijoje pritapti sekėsi lengviau, bet Mindaugas taip pat nesėdėjo rankų sudėjęs – ketino įsidarbinti kompiuterinių technologijų srityje, buvo įkūręs Norvegijos lietuviams interneto svetainę, kurioje emigrantai galėjo dalintis savo įspūdžiais.
Tragedijos metu vaikai kaip tik viešėjo pas senelius Lietuvoje. Prie jų netrukus ketino prisidėti ir Agnė su Mindaugu – šventėms jie buvo suplanavę kelionę namo.
Tik po kurio laiko paaiškėjo, jog jaunų lietuvių šeima buvo draskoma nesutarimų – Agnė netgi ketino skirtis, o baimindamasi dėl vaikų, juos išsiuntė į Lietuvą. Moteris rimtai svarstė galimybę grįžti su vaikais į gimtinę ir vyresnįjį sūnų čia leisti į mokyklą.
Užsienyje uždirbti pinigai – psichologui
Viešosios įstaigos „Gera būsena“ specialistai jau antrus metus teikia nemokamas psichologines konsultacijas internetu ir elektroniniais laiškais tautiečiams, išvykusiems į užsienį.
Vien per 2 mėnesius pagalbos kreipėsi daugiau nei 100 lietuvių, šiuo metu gyvenančių užsienyje. Psichologinę pagalbą emigrantams teikiantys specialistai teigia, kad gerokai padaugėjo klientų, kurie prisipažįsta galvojantys apie savižudybę, bandė nusižudyti arba yra susidūrę su artimųjų savižudybe. Palyginti su 2008 metų statistika (iš 238 besikreipusių žmonių tik 5 procentai turėjo minčių apie savižudybę), praeitais metais šis skaičius išaugo kone 5 kartus.
Anot psichologų, padidėjęs savižudybių lygis tarp emigrantų gali rodyti tai, kad daug lietuvių pasirenka emigraciją kaip galimą ne tik ekonominių, su pinigais susijusių klausimų, bet ir psichologinių problemų sprendimo būdą. Tačiau išsiskyrus su artimais žmonėmis, atsidūrus naujose socialinėse ir ekonominėse sąlygose, stresas ir nerimas dar labiau padidėja. Daugelis prisipažįsta, kad emigracija nepadėjo išspręsti vidinių konfliktų ir sunkių gyvenimo klausimų, kai kuriais atvejais tik dar labiau apsunkino – žmogui gali būti sunku prisitaikyti svetimoje šalyje, jis jaučiasi izoliuotas, nesuprastas. Dar didesnių problemų kyla, kai žmogus nemoka tos šalies kalbos ir nesistengia integruotis į visuomenę.
Psichologė Raminta Vaznelytė teigia, jog ypač vasarą padaugėja klientų, kurie nori bent trumpalaikės psichologinės pagalbos, kai atvyksta atostogų į Lietuvą. Kai kurie emigrantai konsultuojasi su psichologais ir internetu, kalba apie savižudybę. „Lietuviai skundžiasi, kad užsienyje jiems įsitvirtinti kur kas sunkiau, negu jie galvojo. Tautiečiai piktinasi prastu oru, blogais tos šalies žmonėmis, maža alga, netgi savo artimaisiais, kurie, išvykę kartu su jais, labai pasikeitė, – sako psichologė. – Į depresiją ir pesimizmą linkusiems žmonėms sunkus suvokti, kad jų artimiesiems svetimoje šalyje taip pat sunku kaip ir jiems”.
Psichologai pastebi, jog labai dažnai į užsienį išvykusios šeimos nariai į gimtinę sugrįžta jau išsiskyrę. „Šeimoms ar jaunoms poroms išbandymas emigracija gali būti lemiamas, todėl minėtosios liūdnos istorijos iš tiesų nėra labai stebinančios. Neretai pykčiai įsismarkauja, jeigu vienam iš sutuoktinių sekasi geriau – tuomet kitas jaučiasi neįvertintas, užmirštas. Ypač sunku jauniems žmonėms, kurie mano, kad išvykus į užsienį iškart pradės lyti pinigais. Smarkus nusivylimas gali paskatinti mąstyti apie savižudybę”, – sako R. Vaznelytė.
Tik faktai:
Per Lietuvą yra praūžusios 4 emigracijos bangos, XIX amžiaus pabaigoje – XX amžiaus pradžioje vyko ekonominė emigracija. Lietuviai bėgo nuo carinės priespaudos, taip pat nuo ilgametės tarnybos rusų armijoje. Daugelis emigravo į JAV, Kanadą, Argentiną, Braziliją, Urugvajų, Vokietiją. Antroji emigracijos banga pakilo 1920–1940 metais. Trečiajai bangai priklauso politiniai pabėgėliai, pasitraukę iš Lietuvos Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. Ketvirtoji – šiuolaikinė emigracija iš Lietuvos.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, nuo nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos yra emigravę daugiau kaip 300 000 žmonių. Tai sudaro beveik 10 procentų Lietuvos gyventojų.
Didžioji dalis emigrantų santykinai jauni ir darbingo amžiaus. Vidutinis išvykstantis lietuvis yra 20–29 metų.
Dažniausia išvykimo priežastis – nedarbas arba per mažas darbo užmokestis.
Emigrantų gausumu pirmauja Lenkija ir Olandija, tačiau pagal išvykusių gyventojų skaičių, tenkantį 1000 gyventojų, pirmoje vietoje yra Lietuva.
„Mylimiausios“ emigruojančiųjų valstybės – Didžioji Britanija, Ispanija, JAV, Skandinavijos šalys, Vokietija.
Per pirmąjį 2009 metų ketvirtį iš užsienio į Lietuvos bankus buvo pervesta 539,97 milijono litų. 2008 metais – 3,453 milijardo litų.
Giedrė Poteliūnaitė
