Užtruko šešerius metus, kol pavyko išsiaiškinti lakūno iš Prienų Tado Valkausko ir trijų Pendžabo gyventojų žuvimo aplinkybes.
Ta istorija iš pat pradžių buvo pilna paslapčių. 2003-iųjų metų kovo pabaigoje niekam nepranešęs apie išvykimo tikslą sportiniu lėktuvu „Wilga 35A“ pakilo ir nežinia kur išskrido Prienuose gyvenęs Tadas Valkauskas.
Vaikinui tuo metu buvo 24 metai. Jis buvo baigęs aviacijos mokslus ir dirbo krovininio lėktuvo antruoju pilotu oro bendrovėje „Agatas“. Ši bendrovė skraidindavo pašto siuntas į Lenkiją ir Baltarusiją.
Ta „Wilga“, kuria T. Valkauskas pakilo iš Balbieriškio, buvo laikoma vienkiemyje ir, kaip paaiškėjo dabar, buvo paruošta gabenti nelegalams. Kad lėktuvas būtų mažiau pastebimas, jis buvo nudažytas pilka spalva. Jame buvo įrengti papildomi degalų bakai, o ant fiuzeliažo nepalikta jokių atpažinimo ženklų.
Nuolaužas surado medžiotojai
Pradingus pilotui, jo paieškos ilgą laiką buvo bevaisės. Tiek giminaičiai, tiek policija jo ieškojo Lietuvoje, o pasirodo, kad vaikinas buvo išskridęs į Baltarusiją. Po gero pusmečio, lapkričio pabaigoje, Gardino srityje, miške tarp Markiškių ir Dubinkos, atokioje vietoje, vietinių Šventąja vadinamoje pelkėje, medžiotojai surado sudužusį lėktuvą. Pagal jo kai kurių dalių numerius buvo nustatyta, jog tai ir yra neregistruota „Wilga“, kuria buvo išskridęs T. Valkauskas.
Lėktuvo katastrofos vietoje buvo rasti iš pradžių dviejų žmonių palaikai, vėliau aptikti dar du žmonės. Ištyrus DNR, buvo nustatyta, kad vienas iš žuvusiųjų – T. Valkauskas. Tais 2003-iaisiais jis buvo parvežtas ir palaidotas gimtinėje. Na o išsiaiškinti, kas su juo skrido, prireikė net 6 metų...
Paslaptinga apyrankė
Buvo tiriamos įvairiausios versijos. Iš pradžių manyta, jog lėktuvu galėjo būti skraidinama kontrabandos siunta. Ko gero, tai galėjo būti narkotikai. Bet kas tada tie žmonės, skridę su T. Valkausku?
2006-aisiais byla pateko Baltarusijos transporto milicijos vyresniajam operatyviniam įgaliotiniui Aleksejui Širko. Kartu su bylos medžiaga jis gavo tris neatpažintas kaukoles, vieno kūno fragmentus, žuvusiųjų rūbus ir teismo eksperto išvadą, kad žuvusieji tikriausiai pakistaniečiai. Dar buvo ir Aleksejui nematyta geležinė apyrankė, ant kurios buvo išgraviruotos dvi raidės – „S. K.“ Tardytojams pavyko išsiaiškinti, kad tokias apyrankes nešioja Singhų šeimos atstovai, kurių dauguma gyvena Indijos valstijoje Pendžabe.
„Tos paieškos buvo netgi juokingos, – pasakojo Aleksejus Širko. – Aš kalbindavau užsieniečius gatvėje, budėjau prie Minsko medicinos universiteto, kuriame mokosi užsieniečiai, ir visų klausinėjau, ar negirdėjo jie apie Baltarusijoje pradingusius savo tautiečius.
Viską žinantis pakistanietis
Sėkmė nusišypsojo tik 2007-aisiais. Milicininkas A. Širko prekybos centre sutiko jauną pakistanietį ir, kaip jau buvo įpratęs, paklausė, ar šis nežino apie savo tautiečius, dingusius Baltarusijoje...
Pakistanietis papasakojo, kad prieš kelerius metus Minsko srityje prie jo priėjo išsigandęs Indijos gyventojas ir paklausė: „Pasakyk, drauge, ar čia Berlynas?“ „Ne, čia Baltarusija, Minskas“, – atsakė pakistanietis.
Pasirodo, kad iš Indijos piliečio buvo pasityčioję maskviečiai – vietoje Berlyno jį nukreipę į Minską. Pakistanietis savo naujam pažįstamui padėjo nusipirkti bilietą į lėktuvą ir dėl visa ko pasikeitė telefono numeriais.
Ir štai kartą vidurnaktį pakistaniečio, gyvenančio Minske, bute suskambo telefonas. „Padėk, ¬– prašė tas pat stotyje sutiktas indas. – Mano draugų šeimoje nelaimė. Jų sūnus su dar dviem draugais pasamdė lietuvį lakūną, kad šis nelegaliai nuskraidintų į Vokietiją. Ir iki šiol jokios žinios. Gal girdėjai apie Baltarusijoje nukritusį lėktuvą?“
Pakistanietis apie tokią nelaimę nebuvo girdėjęs, bet užsirašė dingusiojo vardą – Sithas Karamzinas. Jis net turėjo tą raštelį. Incialai ant apyrankės sutapo su dingusiojo.
Indijos pasiuntinybėje patvirtino, kad šios šalies pilietis Sithas Karamzinas iš tikrųjų dingęs be žinios, be to, pranešė, kad kartu su juo lėktuvu galėjo skristi Vinapas Kumaras ir Hurmalas Singhas. Per Interpolą paprašyta dingusiųjų žmonių giminaičių seilių ir kraujo mėginių. Sulyginus visų DNR paaiškėjo, kad sudužusiu lietuvio pilotuojamu lėktuvu skrido šie trys indai.
Geresnio gyvenimo nesurado
Su turistinėmis vizomis jie atvyko į Maskvą, tada traukiniu atvažiavo į Minską. Iš Minsko indai nuvyko į Grodną.
Ten, miško laukymėje netoli Markiškių kaimo, jų laukė T. Valkauskas. Indus jis buvo pasiruošęs nuskraidinti į Lenkiją, kuri tuo metu jau priklausė Europos Sąjungai. Geresnį gyvenimą indai tikėjosi rasti Vokietijoje, bet jų svajonė taip ir liko neįgyvendinta... Kad jo nepastebėtų baltarusių pasieniečių radarai, T. Valkauskas tikriausiai skrido labai žemai, spėjama, pateko į oro duobę ir rėžėsi į žemę. Krisdama „Wilga“ paliko 75 metrų ilgio proskyną. Lėktuve buvę keli benzino kanistrai sprogo ir visi skridusieji lėktuvu žuvo.
Kol kas liko neišaiškinta, kas organizavo šią nelegalų gabenimo operaciją. Gardino milicininkai dar neužverčia šios bylos ir bando sudėlioti paskutinius taškus.
Žuvusiųjų indų giminaičiams buvo pranešta apie juos ištikusią nelaimę ir pasiūlyta pasiimti kaukoles, tačiau jie nusprendė jas palikti Baltarusijoje.
Petras Ivanauskas
