Buvęs Panevėžio meras, vėliau išrinktas į Seimą, o šiuo metu Latvijos privačioje bendrovėje dirbantis komercijos direktoriumi V. Matuzas ir A. Romanovskis kaltinami sukčiavimu organizuota grupe, piktnaudžiavimu tarnybine Seimo nario padėtimi organizuota grupe, kyšininkavimu bei piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos. Kaltinamieji vakar turėjo duoti parodymus.
„Nesukūriau jokios organizuotos grupės nusikaltimams daryti ir jai nevadovavau“, – pareiškė prokurorų pateiktus kaltinimus laužtais iš piršto vadinantis V. Matuzas. Pusę dienos trukusiame posėdyje teismas išklausė abiejų kaltinamųjų.
Įžvelgė savanaudiškus tikslus
Bylos duomenimis, būdamas Seimo nariu V. Matuzas kartu su viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ direktoriumi Edmondu Babensku įkūrė pagyvenusiems žmonėms ir neįgaliesiems remti skirtą labdaros fondą „Paramos iniciatyvos“. Tačiau prokurorai mano, kad fondas pridengė savanaudiškus politiko tikslus – per jį galėjo pinigai plaukti tiesiai į tuomečio seimūno kišenę, o šis fondu naudotis ir politinei savireklamai. Prokurorų teigimu, fondui pustrečių metų – nuo 2009-ųjų gegužės iki 2011-ųjų gruodžio – vadovavo E. Babenskas, tačiau jis, prokurorų nuomone, tebuvęs statytinis, vykdęs V. Matuzo nurodymus.
Finansiškai paremti fondą buvo prašoma solidžių Lietuvos verslininkų. Kai fondo sąskaita pradėjo pilnėti, anot prokurorų, direktoriui buvo duotas žodinis nurodymas V. Matuzui perduoti 58 tūkst. Lt. Esą E. Babenskas per keletą kartų tokią sumą Seimo nariui atidavęs.
Teigiama, kad rinkti paramą fondui buvo įsitraukęs ir A. Romanovskis. Neva jo įkalbėtas vienos įmonės vadovas fondui pervedė 35 tūkst. Lt. Prokurorai mano, kad tokia A. Romanovskio iniciatyva buvo pagrįsta asmeniniu išskaičiavimu – lobistas per V. Matuzą Seime galimai bandė prastumti jam naudingus įstatymų projektus.
Direktorius gerų darbų prisiminti nenori
Labdaros fondo lėšos iš tiesų pasiekė Panevėžio, Pasvalio, Radviliškio rajonų įvairias pagyvenusių ir neįgalių žmonių organizacijas bei parapijas. Prokurorai tokią paramą įvertino ne kaip Seimo nario nesavanaudišką norą padėti socialiai pažeidžiamiausiems, o taip reikalingą politikui savireklamą.
Kaltinimų V. Matuzui virtinėje – ir E. Babensko išprovokavimas duoti kyšį. Esą politikas fondo direktoriaus pareikalavo nupirkti per 2000 Lt kainuojantį fotoaparatą. Tai turėjo būti atlygis už rėmėjų suradimą E. Babensko vadovaujamai įstaigai „Drąsinkime ateitį“. Bylos duomenimis, nupirktas fotoaparatas Seimo nariui buvo perduotas jo darbo vietoje.
Dėl fondo veiklos peripetijų teisme tenka aiškintis tik V. Matuzui ir A. Romanovskiui. Tyrimas E. Babensko atžvilgiu nutrauktas. Buvęs fondo vadovas prisiminti metų, kai su Seimo nariu rėmė neįgaliuosius ir senjorus, nebenori.
„Nieko ta tema nekomentuosiu“, – tylos siena atsiribojo E. Babenskas.
Tikina padėjęs žmonėms
Tuo metu V. Matuzas tvirtina, esą STT pareigūnai ir prokurorai neteisingai interpretuoja jo gerus ketinimus ir labdaros fondo veiklą. Anot buvusio politiko, dirbant Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotoju jam dažnai tekdavo nagrinėti žmonių prašymus paremti finansiškai, o kartais jis padėdavęs ir iš savo asmeninių lėšų. Anot V. Matuzo, padėti žmonėms buvo jo, kaip politiko, pareiga.
Labdaros ir paramos fondą V. Matuzas aiškino nusprendęs įsteigti pasitaręs su savo padėjėju Tadu Jagminu. Jo ir buvusio seimūno keliai seniai driekėsi šalia. T. Jagminas dirbo V. Matuzo patarėju dar jam einant Panevėžio mero pareigas. V. Matuzui tapus Seimo nariu, T. Jagminas irgi persikėlė į Vilnių.
Pasak V. Matuzo, padėti kuriant fondą ir jam vadovauti geranoriškai sutiko E. Babenskas.
Kad vėliau per jį iš fondo gavo 58 tūkst. Lt, V. Matuzas kategoriškai neigia. Jis tvirtina nepiktnaudžiavęs ir Seimo nario padėtimi. Įstatymų projektai, kurių priėmimu buvo suinteresuotas A. Romanovskis, pasak buvusio parlamentaro, buvo priimti skaidriai – jiems pritarė ne tik Seimo dauguma, bet ir Vyriausybė bei prezidentūra.
V. Matuzas išsamesnius paaiškinimus dėl jam pareikštų kaltinimų žada pateikti, kai teismas apklaus liudytojus.
Fiksuotas atlyginimas nemotyvavo
Kaltės nepripažįsta ir A. Romanovskis.
„Kaltinimai juokingai absurdiški, kad net nežinia, kaip nuo tokių gintis. Prieš metus byla man buvo nutraukta. O atnaujinta, nes sukritikavau tyrėjus ir turbūt jiems reikėjo surasti kokį figos lapelį prisidengti“, – „Sekundei“ teigė lobistas.
A. Romanovskis tvirtina prie labdaros fondo steigimo neprisidėjęs nė konsultacijomis – tik, paprašytas T. Jagmino, nusiuntęs tipinius tokio fondo įstatus.
„Su V. Matuzu mes niekada nebuvo ir nesame bičiuliai. Pažįstu jį tiek, kiek ir bet kurį kitą Seimo narį. Nekonsultavau dėl fondo steigimo, niekuo daugiau prie jo neprisidėjau, tik nusiunčiau tuos tipinius įstatus“, – tikino lobistas.
Pasak A. Romanovskio, jis, kaip lobistas, teikė paslaugas kai kurioms įmonėms, tačiau esą negalėjo daryti įtakos kažkam duoti paramą arba neduoti, taip pat ir V. Matuzo įkurtam fondui. Esą iš savo klientų gaudavęs fiksuotą darbo užmokestį, todėl nėra motyvo daryti kam nors įtaką.
Be to, pasak lobisto, Seime įregistruoti įstatymo projektai nėra susiję su jo klientu, parėmusiu STT sudominusį fondą.
A. Romanovskio nuomone, ši byla tęsis ilgai ir bus unikali tuo, kad teismui teks apibrėžti, kas yra lobizmas ir lobistų veiklos ribas.
„Labai ilgai truks byla. Daug joje liudininkų, reikalingų ir ne, daug medžiagos. Byloje yra netgi mano pokalbių, visiškai su ja nesusijusių“, – tvirtina lobistas.
Kol vyksta teisminis procesas, A. Romanovskio, kaip lobisto, licencija sustabdyta. Šiuo metu jis vadovauja Lietuvos draudikų asociacijai.
Pasiimti ES paramą sutrukdė STT
Teismą šį mėnesį turėtų pasiekti dar viena su V. Matuzo šeima susijusi baudžiamoji byla. Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyba baigė ikiteisminį tyrimą dėl pasikėsinimo užvaldyti svetimą turtą stambiu mastu. Įtariama, kad su buvusio Seimo nario žmona Danute Matuziene siejama „ŽilVyčio“ kooperatinė bendrovė 2011 metais apgaule siekė gauti Europos Sąjungos struktūrinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto paramos lėšas – iš viso 680 tūkst. litų.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, „ŽilVyčio“ kooperatinė bendrovė pateikė suklastotus dokumentus, kuriuose nurodė kur kas didesnius savo veiklos mastus ir valdomą turtą nei yra iš tiesų. Bendrovė deklaravo už gautąją kelių šimtų tūkstančių litų ES paramą įsigysianti įrenginius biokuro gamybai.
Remdamasi gautais duomenimis ES paramą administruojanti institucija jau ketino pervesti beveik 700 tūkst. Lt, tačiau įsikišus STT Panevėžio valdybai, pinigų pervedimas buvo sustabdytas, o patikrinus dokumentus paaiškėjo, kad juose nurodyti skaičiai neatitinka bendrovės realios padėties.
Šioje byloje V. Matuzas nefigūruoja, tačiau įtariamųjų sąraše yra D. Matuzienė.
Prieš bylą perduodant teismui, įtariamieji turi mėnesį su ja susipažinti.
Tai tik viena iš kelių jau teismui perduotų bylų, kuriose nusikalstamos veikos atskleistos Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimai neskaidriai Savivaldybės įmonėje „Panevėžio energija“ vykdytų viešųjų pirkimų, susijusių su šilumos energijos gamyba. Pagrindinis tyrimas dėl „Panevėžio energijoje“ vykdytų viešųjų pirkimų konkursų biokurui pirkti dar tęsiamas. Jame įtarimai pareikšti11-ai asmenų, tarp jų – ir V. Matuzui. Buvęs Seimo narys įtariamas piktnaudžiavimu.
Ikiteisminio tyrimo duomenimis, V. Matuzas, būdamas Seimo narys ir žinodamas, joge einant tokias pareigas draudžiama bet kokia forma užsiimti verslu, komercija ar kitokia privačia veikla, kuria siekiama pelno, organizavo bendrovei „Panevėžio energija“ vadovaujančių ir atsakingų darbuotojų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, sudarant išskirtines sąlygas „ŽilVyčio“ kooperatinei bendrovei neteisėtu būdu laimėti „Panevėžio energijos“ 2010–2011 metais organizuotus keturis biokuro viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) siekia 17 mln. 503 tūkst. 40 litų.
Ikiteisminį tyrimą atliekantys pareigūnai planuoja šią didžiulės apimties rezonansinę bylą teismui perduoti dar šiais metais.
Inga Kontrimavičiūtė
